Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kai kas neabejoja jau pradėjęs Arklio metus. Ir ko čia žvalgysies į kinus, kurie švęs dar tik po trijų savaičių, jei už lango želia ir žydi pievelė, jei pakelėse ganosi arkliai, jei roges, slides ir kailinius vėl suslėpėme į sandėliukus ar spintas?
Arklio metai, be abejo, bus geresni nei gyvatės. Nereikia tapti astrologu, kad tai suprastum – pakaks ir pradinių zoologinių žinių. Arkliai bent jau nenuodingi. Antra: naudingi ūkyje. Trečia: gali ant savo nugaros atboginti kokį nors princą. Ketvirta: yra sukalbami arba bent jau išmuštruojami. Su gyvatėmis nepasiderėsi, kaip jos norės, taip ir bus.
Taigi kas mūsų laukia šiais metais? Akivaizdu viena – teks arti. Svarbu tik neįsijausti, nes nuvarytus juos nušauna – lyg teigė, lyg klausė kažkada vienas filmo režisierius.
Kitas dalykas – šiemet verta prisiminti, kad nevalia statyti vežimo prieš arklį, arba, šiuolaikiškai kalbant, nedera pulti prieš traukinį su šake rankoje. Arklys – nuoseklus padaras, tad viską reikia daryti apgalvotai ir pamatuotai, jau dabar pradėti ruošti šieno vežimus, o kai ateis vasara – taisyti roges.
Lietuvių tautosaka be arklio neįsivaizduojama. Kaip kitaip jaunam kavalieriui užkalbinti drovią mergelę, apie kokį kitą reikalą pakalbėti, jei ne iš tolo: „Ar nematei žirgelio?..“ Suprantama, pagyvenęs artojas mergelės neklausė, kur nuklydo jo nuvargęs arklys. Šiais laikais panaši formuluotė irgi veiksminga. O klausimas „Ar nematei mano naujojo mersedeso?“ yra labiau paveikus nei kitas – „Gal kur matei manąjį pilką 1984-ųjų laidos golfą?“
Todėl Arklio metais būtina atnaujinti garažų turinį. Pirkti mašiną, kurios AG yra tolygiai proporcingos šeimininko savivertei. Pageidautina žalios arba auksinės spalvos – ir viena, ir kita arkliui prie širdies. Važiuos kaip sartis su avižų maišeliu panosėje – ir vargo nematysite.
Kad metai mus skatins labiau pirkti, liudija ne tik arkliškos galimybės, bet ir politinė-ekonominė aplinka. Kas žino, kokį dvarelį įsigyti ar apstatyti, ar patobulinti bus įmanoma už senuolius litus, konvertuotus į eurus. Tad mūsų Arklio vežimas nuolat turėtų būti pilnas visokių pirkinių. Reiks – nereiks – bet vis geriau jautiesi, kai yra atsargų.
Arkliukas mus išmokys šiek tiek sulėtinti greitį. Kad ir kiek minėtųjų arklio galių valdytume, gyvenimas nuo to nebus gražesnis – tik greitesnis. Bet juk mūsų metai – ne Sartų lenktynės, kad skubėtume lyg akis išdegę. Rekomenduojama kiek įmanoma dažniau pasikinkyti arklį į vežimaitį, susėsti su visa šeimyna ir lėtai, iškilmingai keliauti – kad spėtume pamatyti, koks gražus mūsų kraštas, kokie šaunūs šalia gyvenantys žmonės, koks mielas kelias namo. Ir pasisveikinti, nukėlus kepurėlę, ir pasišnekėti – juk jei tų AG yra keli šimtai, o mašinoje – kondicionierius, žmogiškas bendravimas neįmanomas, kraštovaizdis neįžiūrimas.
Dar viena rekomendacija – dažniau žvenkime (atsiprašau už tokį grubų linksmumo sinonimą, bet jis kažkaip organiškai įsikomponavo į Arklio paveikslą). Jei pernai buvome linkę slapstytis ir šnypšti, dabar pakeiskime taktiką – gal ji padės pasiekti geresnių rezultatų.
Šie metai, kaip teigia žvaigždžių ir likimų žinovai, prasidėjo mėnulio jaunatimi. Jie sako, kad pirmąją metų dieną net nevalingai užprogramavome save, ką darysime visus šiuos metus. Ir kaip.
Tad gerai, jei juos pradėjome šiek tiek dirbdami, šiek tiek risnodami, šiek tiek žvengdami. Jei užprogramavome save geriems darbams, o ne kivirčams, jei nutarėme atsikratyti ydų (ir pradėjome jų kratytis), jei metų kelią sau nubrėžėme tiesų ir neklaidų. Arklys – toks padaras, kuris bet kokiu keliu ir bet kokios būklės mus parveš namo, bet kam gyvulį kankinti? Na, o jei sugalvojome palenktyniauti ar šturmuoti iki šiol mus bauginusias kliūtis, šaukimės ristūno – paprastas žemaitukas ištvermingas, bet prie azartiškų iššūkių nepripratęs.
Šiaip Arklio metai man atrodo optimistiniai – bent metų globėjas pažįstamas, savas, ne kartą matytas, net glostytas. Ne koks tigras, drakonas ar žiurkė…
Ir jums linkiu į prasidėjusius ir dar tik prasidėsiančius metus žvelgti su optimizmu. Ir nors šiek tiek pasistengti, kad jis būtų pateisinamas.
Tad gerų, saugių ir darbingų metų!
Nesvarbu,kokie ir kokio gyvuno metai,tik jauciame,kad dar ilgai nesimatys sviesos tunelio gale ? Lietuvoje gerai ir pasiturinciai gyvena valdininkai,nesaziningi darbdaviai ir iv.plauko sukciai! .Is salies,kurioje viskas gerai ir visi laimingi,niekas neisvaziuoja svetur ,kad uzsidirbti sotesniam ir padoresniam pragyvenimui,bei mokslams apsimoketi,cia Lietuvoje.
dirbančius šers tik avižomis, kaip ir iki šiol, o gal ir nušaus, nu gal iš darbo išmes: kam tie nuvaryti arkliai reikalingi? Ačiū redaktorei už šmaikščius ir taiklius pasamprotavimus. Gerų ir Jums metų.
darbingu tai darbingu ,bet,kad ir uzmoketu uz ta darba…. kazkur buvo parasyta: dirbsim kaip arkliai ,o esim avizas ( kazkas panasiai jau yra:)
Aciu,miela Audrone….