Redaktoriaus skiltis: Ką galvojame mes?

Audronė MALŪKIENĖ

Vakar Vyriausybė patvirtino veiksmų planą alkoholio vartojimui mažinti. Planas skirtas šiems metams.
Numatyta imtis sugriežtinti atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose,  intensyviau vykdyti alkoholio pardavimo kontrolę, parengti specialias reabilitacijos programas asmenims, kurie neblaivūs vairavo transporto priemones ar būdami apsvaigę nuo alkoholio įvykdė kitus nusižengimus. Ypač didelis dėmesys skiriamas prevencijos priemonėms tarp vaikų ir jaunimo, iki lapkričio 1 d. numatyta įgyvendinti reikalavimą visus alkoholinius gėrimus paženklinti įspėjimais ženklais dėl alkoholio žalos nėščiosioms…
Planą įgyvendins 7 ministerijos: Vidaus reikalų, Ūkio, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos – bei joms pavaldžios įstaigos, o taip pat Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Įgyvendinant jį bus naudojamos valstybės biudžeto, ES struktūrinės paramos bei Norvegijos finansinės paramos lėšos.
Iš šio oficialaus pranešimo galima spręsti, kad priverstinio alkoholikų gydymo atsisakyta. Tai galima suprasti iš naujojo sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos komentaro. Ministro nuomone, anonimiškas ir savanoriškas gydymasis nuo alkoholizmo būtų efektyvesnė priemonė nei priverstinis.
Ministras neabejoja, kad dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas nuo alkoholio priklausomų asmenų gydymui, todėl priverstinis gydymas nėra būtinas.
Užtat valstybė pirmiausiai turėtų garantuoti anonimiškumą asmenims, kurie gydytis nori valstybinėse įstaigose ir kurių gydymas yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
„Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, jeigu tu turi pinigų, tai gydaisi privačioje klinikoje ir tavo istorija lieka švari. Tačiau, jeigu tu kreipiesi į valstybines gydymo įstaigas, lieka įrašai, kad esi gydytas nuo alkoholizmo“, – vakar kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Siūlymas įteisinti priverstinį alkoholikų gydymą atsirado po pernai Kražiuose įvykdytų žmogžudysčių, kurias įvykdė nuo alkoholio apsvaigęs ir aplinkoje nebesiorientavęs asmuo. Reikalingas įstatymo pataisas dėl priverstinio gydymo parengė Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai tuo metu vadovavo Rimantė Šalaševičiūtė.
Man asmeniškai ši situacija, kelia abejonių – neaišku, kodėl atsisakyta siūlymo dėl priverstinio gydymo. Dėl to, kad: a) siūlymą sunku įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (teisės aktų, lėšų, kt.); b) siūlymo atsisakyta, nes tai ANKSČIAU BUVUSIO ministerijos vadovo projektas?
Mūsų platumose taip jau nutinka – visa, kas buvo padaryta ankstesnio vadovo, yra niekai, vertinga bus tai, ką sugalvos naujasis. Tokiu atveju pavasariui baigiantis parengtas planas ir toliau gali būti koreguojamas, nes galimai keisis ir kitų ministerijų galvos.
Ką gi, Vyriausybė savo žodį tarė. Lieka laukti ką pasakys visuomenė.
Prisimename, kad daugiau nei 70 nevyriausybinių organizacijų pasirašė mums visiems adresuotą memorandumą dėl alkoholio vartojimo mažinimo ir kviečia palaikyti piliečių iniciatyvą griežtinti Alkoholio kontrolės įstatymą? Kovo mėnesį susibūrusi iniciatyvinė grupė iš žinomų visuomenės žmonių ėmėsi rinkti parašus alkoholio kontrolės įstatymo keitimui visuomenės iniciatyva.
Įstatymo keitimo iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ aktyvas teigia, kad jau dabar surinkta apie 50 tūkst. būtinų parašų tam, kad įstatymo projektas būtų pateiktas Seimui. Tačiau planuojama surinkti gerokai daugiau parašų nei reikalauja įstatymas. Gal tuomet valdžia supras, kad Lietuva susirūpinusi?
„Akivaizdu, kad tiek visuomenė, tiek politinė bendruomenė pribrendo esminėms permainoms alkoholio vartojimo problemai spręsti“, – praėjusią savaitę sakė iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius Juozas Dapšauskas. O ką galvojame mes?
Parašai bus renkami visą balandį. Tad tie, kurie mano, jog popierinei prevencijai ir girtuoklių perauklėjimui skiriamos lėšos – ne viskas, ką valstybė gali padaryti dėl savo piliečių, turėtų prisidėti prie šios akcijos.
Žinoma, būdami visiškai blaivūs. Kad paskui nepasigailėtų…