Audronė MALŪKIENĖ
Kai Vyriausybė pradėjo svarstyti priemones, padėsiančias sumažinti alkoholizmą Lietuvoje, prisiminiau seną anekdotą. Jį tauta sugalvojo tuomet, kai valdžia pirmą kartą pabrangino alkoholį.
Grįžta tėvukas iš darbo. Kol ėjo, pas draugus į garažą užsuko, apie gyvenimą pašnekėjo, dienos vargus taurele, kita nuplovė.
Visa šeima sėdi prie stalo. Žmona paduoda vakarienę, valgo tėvas ir vaikai šaukštais mosikuoja… Staiga pati drąsiausia ir mylimiausia atžala sako: „Girdėjai, tėveli, kad degtinė parduotuvėje pabrangs?“
„Girdėjau. Ir kas?“ – ramiai atsako šeimos galva.
„Tai aš ir galvoju – gal tada tu mažiau gersi?“ – įsidrąsinęs pareiškia vaikas.
Tėvas pasikrapšto pakaušį, nusijuokia ir patapšnoja atžalai per petį: „Ar aš mažiau gersiu, tai didelis klausimas. O kad jūs mažiau valgysite – tai tikras faktas.“
Taigi retoriškas klausimas, ar pabrangus degtinei ir visiems kitiems svaigiesiems gėrimams, mes gersime mažiau. Atviras klausimas, ar mūsų reitingai pasaulio akivaizdoje pakils – iš labiausiai geriančių valstybių trejetuko smuktelėsime kur nors į vidurį. Bent iš dešimtuko pabėgsime, atitolsime nuo tų baltarusių ir moldavų, gersime ne po 15 litrų gryno alkoholio per metus, o nors po dešimtį…
Kad mūsų primityviais būdais neįveiksi, rodo daug pavyzdžių. Štai prieš gerus du dešimtmečius atrodė: jei litras benzino pas mus kainuos tiek, kiek Europoje, jokia mašina neišvažiuos iš garažo. Ranka nekils už baką benzino mokėti keliasdešimt dolerių ar eurų.
Laikas parodė, kad didelė kaina – niekam tikęs mūsų silpnybių tramdymo įrankis. Kad kai norime, mes randame ir kitų variantų, alternatyvų savo išsvajotam tikslui pasiekti. Vienas iš pavyzdžių – ką tik papasakotas anekdotas.
Dabar naujas pranešimas: visos žinybos imsis gelbėti Lietuvą nuo gėrimo. O kiek jų daug! Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Teisingumo, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijos; Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, Kūno kultūros ir sporto departamentai… Ir taip toliau, ir panašiai.
O štai ir pinigėliai. Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui šiemet bus skirta 1,3 mln. eurų. Tas milijonas su trupučiu „bus skirti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, mokslinius tyrimus ir socialinę reklamą“.
Įsivaizduoju, kiek blaivios galvos prirašys projektų, kurie girtas galvas domina taip pat, kaip tuščias plastikinis butelis (stiklinis domintų labiau!). Kiek skaudaus atradimo valandų girtos ar pagiringos galvos praleis prie TV ekranų, stebėdamos įtaigią socialinę reklamą… Kiek atgailos ašarų bus išlieta ir eurų sutaupyta rizikos šeimų biudžete…
Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kiek naujų etatų ir projektinio uždarbio galimybių atsiras prie minėtųjų Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Teisingumo, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijos; Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, Kūno kultūros ir sporto departamentų. Ir kiek už tai bus galima nusipirkti grynojo alkoholio…
Todėl ir sakau: sunku bus mums apleisti tuos pasaulinius alkoholio reitingus, labai sunku. Nes kaip teigia liaudies išmintis: „Kas mus žlugdo? Labiausiai – plačios galimybės.“
Atsižvelkime į tai. Kovokime kukliau.
