Atliekų tvarkytojai trūkstamus pinigus užsimojo susirinkti iš gyventojų.
Telšių regiono atliekų tvarkymo centras finansines problemas užsimojo užkrauti ant gyventojų pečių. Savivaldybės tarybą jau pasiekė nauji, kur kas didesni nei iki šiol įkainiai.
Politikai neskuba tenkinti tokių norų ir atsakymą, ar jie pagrįsti, tikisi išgirsti iš auditorių.
SIŪLOMI NAUJI ĮKAINIAI
Atliekų tvarkytojai dar praėjusiais metais bandė įpiršti didesnius atliekų tvarkymo įkainius, tačiau rajono politikai tokiems ketinimams pasakė „ne“. Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) ir vėl bando politikus įtikinti, kad šis nepopuliarus žingsnis neišvengiamas. Savivaldybės tarybą jau pasiekė dokumento projektas, kuriame įrašyti gyventojų nedžiuginsiantys skaičiai.
Atliekų surinkimą administruojanti įmonė Mažeikių, Sedos, Viekšnių daugiabučių namų gyventojams siūlo nustatyti 154 litų metinį rinkliavos dydį, arba 39 litais didesnį negu iki šiol, kitose vietovėse – 63 litus per metus (rinkliava padidėja 15 litų).
Nuo dabartinio dydžio – 103 litų – iki 137 litų per metus brangtų atliekų tvarkymas ir individualiems namams Mažeikių, Sedos, Viekšnių miestuose bei sodo name Mažeikių miesto seniūnijoje. Kitose vietovėse analogiškas rinkliavos dydis padidėtų 15 litų.
ARGUMENTAI – DEFICITAS
TRATC direktorius Algirdas Vaitkus informavo, kad didesni įkainiai paskaičiuoti ir kitų savivaldybių teršėjams. Tiesa, kol kas projektas dėl rinkliavos didinimo pasiekė tik vienintelę Mažeikių rajono savivaldybę. Su projektu dar yra susipažinęs Plungės rajono savivaldybės Ekonomikos komitetas. (Brukamą dokumentą plungiškiai atidėjo į šalį, kol sulauks auditorių išvadų.)
„Įkainis apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kiek reikia pinigų sutvarkyti kitų metų atliekas iš Mažeikių savivaldybės ir padengti rinkliavos deficitą“, – naujus dydžius „Santarvei“ argumentavo direktorius.
Dar paaiškino, kad rinkliavos deficitas esąs skirtumas tarp gyventojams išrašytuose pranešimuose nurodytos bendros sumos ir išrašytų sąskaitų savivaldybei už atliekų sutvarkymą.
„Vežėjai atliekas atveža, mes susveriam, mėnesio gale susumuojame ir pateikiame Savivaldybei sąskaitą. Tada ir paaiškėja tas deficitas“, – dėstė pašnekovas.
Pavyzdžiui, 2008 m. rinkliavos deficitas Mažeikių rajone buvo 39 tūkstančiai, 2009-aisiais – 37 tūkstančiai litų, nes pranešimų išrašyta už mažesnę sumą negu sąskaitų Savivaldybei.
„Iš kitur paimti negaliu. Mano pareiga yra parodyti, kad, įgyvendinant principą – teršėjas moka, – gyventojai turi sumokėti“, – į klausimą, kodėl deficitą turi padengti gyventojai, atsakė direktorius.
Vėliau jis prasitars, kad yra ir kitas būdas – Savivaldybė galinti surasti „kokį nors“ finansavimo šaltinį.
PASIGEDO EKONOMINIO PAGRĮSTUMO
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas buvo pirmasis, kuris skeptiškai pažiūrėjo į TRATC užmojus didinti rinkliavą.
„Teikimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Ten nieko panašaus į ekonominį pagrindimą nėra. Ir sąmata į tokį dokumentą nepanaši. Neturėtų būti taip daroma“, – „Santarvei“ projektą vertino juristas.
Toks jo verdiktas atsirado ir projekto patvirtinimo aiškinamajame rašte.
Politikai Tarybos posėdyje audringai sutiko TRATC pristatytą dokumentą. Pranešėjas A.Vaitkus buvo remiamas prie sienos, klausimai, replikos pylėsi lyg iš gausybės rago.
Neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius bandė pats išsiaiškinti pagrįstumą, tačiau prisipažino įsitikinęs, kad siūlomi skaičiai paimti iš lubų.
„Ar esate suskaičiavę, kokia suma susidarytų padidinus įkainius? Teigiate, kad 4,5 milijono litų, o mano skaičiavimu, susidarytų 5,25 milijono. Vienos tonos atliekų sutvarkymo kainą nurodote 206 litus, bet susidarytų 287 litai. Mūsų rajono gyventojai turėtų mokėti 52 proc. bendros jūsų sąmatos“, – savo skaičius, skirtingus nei nurodyti sąmatoje, dėliojo vicemeras.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis išvadavo A. Vaitkų nuo nepatogių klausimų. Dar būsią laiko išdiskutuoti, nes projektas tik pristatomas.
„Turime savo specialią komisiją, svarstysime Ekonomikos komitete. Tikrai nebus ant gyventojų pečių užkrautos bendrovės finansinės problemos“, – patikino meras.
VADOVAUJASI TVARKYTOJO DUOMENIMIS
TRATC pateikta sąmata abejonių sukėlė ne tik politikams. Už atliekų tvarkymą rajone atsakingas Savivaldybės vyriausiasis specialistas Kornelijus Kryžius siūlomus įkainius palygino su būrimu iš kavos tirščių.
„TRATC yra užsakovas, mes – tik vykdytojai, nedisponuojame visais skaičiais, visų dokumentų nematome. Kadangi esu atliekų tvarkymo komisijos narys, teko susipažinti su centro pateiktais duomenimis. Pagal juos, rinkliavą reiktų didinti. Tačiau klausimas, kiek“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Vis dėlto K. Kryžius neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tokio sprendimo reikės, nes dėl didėjančių kai kurių mokesčių TRATC išlaidos taip pat didėja.
Atliekų tvarkytojo siūlymui didinti rinkliavos mokestį neprieštarauja ir atliekų vežėjai. Anot UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktoriaus Andriaus Noreikos, viskas brangsta, o rinkliava išliko tokia pati nuo pat regioninės atliekų tvarkymo sistemos pradžios.
Be to, mokestis buvo nustatytas vadovaujantis prognozuojamais atliekų kiekiais.
Į KLAUSIMUS ATSAKYS AUDITAS
Politikams jau anksčiau yra kilę abejonių dėl TRATC veiklos, teikiamų sąmatų ir kitų dalykų. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį rajono Savivaldybė davė užduotį Kontrolės ir audito tarnybai atlikti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ veiklos auditą. Vienas iš įpareigojimų – nustatyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio dydžio pagrįstumą.
Į tokius patikrinimus įsijungė ir kiti apskrities rajonai, kurių atliekas tvarko TRATC. Tikimasi auditorių išvadas gauti iki gruodžio mėnesio.
TRATC direktorius A. Vaitkus „Santarvę“ patikino ir pats laukiąs tų išvadų. Esą politikai galės įsitikinti, kad veikla esanti skaidri, finansinės lėšos naudojamos racionaliai.
„Visas sąmatos išlaidų eilutes (kurios nesusijusios su sutartimis su vežėjais) sumažinome 25 proc., iš viso vienu milijonu litų“, – taupymu gyrėsi direktorius, dešimčia procentų susimažinęs atlyginimą ir šiuo metu „į rankas“ gaunantis 4 100 litų.
DĖL SKOLŲ SUJUDO VEŽĖJAI
Ne tik politikai TRATC spaudžia į kampą, sujudo ir atliekų vežėjai, už paslaugas nesulaukiantys pinigų. Spalio mėnesį bendrovės skola jiems siekė apie 2,3 milijono litų.
Neseniai vežėjų iniciatyva Plungėje rinkosi visų keturių savivaldybių, TRATC steigėjų, atstovai. Tarp jų buvo ir merai, ir savivaldybių administracijų vadovai.
Vežėjai bandė išsireikalauti pinigų. Tačiau, anot mažeikiškių komunalininkų vadovo A. Noreikos, konkrečių skolos grąžinimo terminų ar grafikų suderėti nepavyko. Atliekų tvarkytojams teko išklausyti kalbas apie bendrovės problemas ir abstrakčius pažadus.
Spalio mėnesį TRATC mažeikiškiams komunalininkams buvo skolingas apie 900 tūkstančių litų, tuo metu dar buvo neatsiskaityta už gegužės mėnesį.
„Skolos įmonei stipriai atsiliepia. Reikia pirkti kurą, mokėti atlyginimus, mokesčius. Kai tik užsisuka piniginių srautų kranelis, prasideda didelės bėdos. Mes atliekame pagrindinį darbą, o pinigus gauname paskutiniai“, – situaciją komentavo pašnekovas.
Atliekų vežėjai replikuoja, kad TRATC jie yra savotiški kreditoriai.
TRŪKSTA APYVARTINIŲ LĖŠŲ
Bendrovės direktorius A. Vaitkus, kalbėdamasis su „Santarve“, įvardijo pagrindinę neatsiskaitymo priežastį – apyvartinių lėšų stygių.
Keturių savivaldybių skola už atliekų tvarkymą spalio mėnesį siekė 4,7 milijono litų – mažeikiškių skola didžiausia – 1,9 milijono, Telšių – 1,3 milijono litų.
Direktorius akmenį mestelėjo ir į Mažeikių savivaldybės įmonių daržą. Esą mažeikiškės įmonės įsiskolinusios labiausiai – 312 tūkst. litų.
Kita problema – bendrovė atliekų vežėjams sumokanti brangiau negu įskaičiuota į rinkliavą, nes atliekų surenkama daugiau negu buvo planuota. Pavyzdžiui, praėjusiais metais atliekų surinkta 12 proc. daugiau negu prognozuota.
A. Vaitkus aiškina, kad skolos kaupiasi ir dėl to, kad gyventojai atidėlioja atsiskaitymą iki metų galo. Dėl to kitais metais bus taikoma tobulesnė atsiskaitymo tvarka. Paslaugos vartotojams ruošiamasi išsiųsti penkis kvitukus: viename bus nurodyta metinė rinkliavos suma, kituose – rinkliavos suma, išdalinta ketvirčiais. Esą taip lengviau bus apskaityti ir išieškoti skolas.
VEŽĖJAI SUTIKTŲ ADMINISTRUOTI
Esant tokiai situacijai pasigirsta pasvarstymų, ar nereikėtų pinigų surinkimo administravimą iš TRATC atimti ir perduoti patiems vežėjams. Mažeikiškių komunalininkų teigimu, iki vieningos atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo, iš paslaugos gavėjų už atliekų išvežimą jie susirinkdavo iki 98 proc. priskaičiuotų pinigų.
„Mūsų bendrovės steigėjai – keturios savivaldybės. Jos gali priimti bet kokius sprendimus, mums teks juos vykdyti“, – paklausus, ar sutiktų perleisti rinkliavos administravimą vežėjams, atsakė bendrovės direktorius A. Vaitkus.
„Mažeikių komunalinio ūkio“ vadovas A. Noreika mano, kad „administravimas vietoje“ būtų efektyvesnis, nors rūpesčių ir padaugėtų.
„Tiesiog žinotume, kur tie piniginiai srautai eina, kaip jie gali būti paskirstomi. Šiandien, kaip mes juokaujame, tie pinigėliai eina pro sietą. Kas pro sietą pralenda, tas tenka mums, kas užsilaiko – tai užsilaiko“, – situaciją komentavo direktorius.
TRATC steigėjų atstovai prasitarė, kad permainų, o galbūt ir drastiškų sprendimų, bus imtasi sulaukus auditorių išvadų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Atliekų tvarkytojai trūkstamus pinigus tikisi susikrapštyti iš teršėjų piniginių.
