Šiaulių apygardos administracinis teismas panaikino Mažeikių rajono tarybos sprendimą, kuris užkirto kelią Danijos kapitalo bendrovės „Bugenių Agro“ ketinimui atgaivinti ir išplėsti Bugenių kiaulių kompleksą.
Savivaldybė neketina sudėti ginklų ir žada bylinėtis iki galo. Apeliacinis skundas jau pasiekė Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
POLITIKŲ SPRENDIMĄ
APSKUNDĖ
UAB „Bugenių Agro“ praėjusiųjų metų balandžio mėnesį kreipėsi į rajono Savivaldybę, prašydama pritarti jų planuojamai veiklai Bugenių kiaulių komplekse.
Savivaldybės taryba bendrovei nepalankų sprendimą priėmė praėjusių metų liepos mėnesį. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į komisijos, kuriai vadovavo vicemeras visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius, išvadas.
Įmonės savininkas ir direktorius Ervinas Nissenas „Santarvei“ yra sakęs, kad jį labai nustebintų neigiamas politikų atsakymas. Jis išsiaiškinęs, kad Lietuvos Konstitucija kiekvienai verslo įmonei garantuoja teisę į verslą.
„Bugenių Agro“ kreipėsi į teismą dėl rajono Tarybos sprendimo panaikinimo. Bendrovės vadovų teigimu, Savivaldybės argumentų nepakanka kliudyti verslui, ji negali įrodyti, jog kiaulių kompleksas neleistinai užterštų aplinką.
NĖRA DETALIOJO PLANO
UAB „Bugenių Agro“ vadovai, pradėję Bugeniuose rekonstruoti komplekso pastatus, nuo pat pirmos dienos buvo įsitikinę, kad čia ir vėl, kaip sovietmečiu, kriuksės kiaulės. Esą įmonė nusipirko ne ką kita, o kiaulides, todėl net nereikia specialaus leidimo veiklai atnaujinti.
Komisijos pirmininkas J. Siminkevičius mano, kad galbūt daniškoms kiaulėms taip laisvai atsivertų kelias į Bugenius, jeigu, kaip sovietiniais metais, komplekse būtų auginama ne daugiau kaip 12 tūkst. kiaulių. Verslininkai savo dokumentuose žada šį skaičių padidinti keturgubai. Dėl didelio kiekio srutų laistymo kiltų pavojus Šerkšnės, Varduvos, Kvistės, Ventos upėms.
Vyriausiajam administraciniam teismui pateiktoje Architektūros, urbanistikos, statybos ir remonto skyriaus pažymoje akcentuojama, kad planuojamas kiaulių kompleksas neatitinka teritorinio planavimo projekto. Dėl didesnės apimties kiaulių komplekso Savivaldybė turėtų tvirtinti detalųjį planą.
GYVENTOJAI PRIEŠINASI
Daniškoms kiaulėms skersai kelio stojo ir Bugenių bei Ruzgų gyventojai. Jie surinko per 200 pasisakančiųjų prieš komplekso atgaivinimą parašų. Žmonės baiminasi, kad kiaulidžių kaimynystė užkirstų kelią kaimo turizmui bei ekologiniams ūkiams, kristų šios vietovės nekilnojamojo turto vertė.
Aktyviai prieš daniškų kiaulių invaziją į Bugenius kovojantis Kęstutis Jermolavičius mano, kad dabar prieš verslininkų užmojus pasisakytų dar daugiau žmonių.
„Įsitikinome, kad negalime tikėti „Bugenių Agro“ pažadais. Kur tos žadėtos darbo vietos, parama? Įdarbinti vos keli bugeniškiai“, – replikavo vyras.
PALAIKO VISUOMENĖS
INTERESĄ
Bugeniškiai sutriko, sužinoję apie verslininkui palankų Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą. Septynių žmonių grupė atskubėjo pas Savivaldybės merą, K. Jermolavičius kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą, norėdamas sužinoti apie galimybę bylinėtis dėl visuomenės intereso pažeidimo.
„Kol kas jokių veiksmų nesiimsime, lauksime aukštesnio teismo sprendimo“, – sužinojęs, kad Savivaldybė apskundė šiauliškių teisėjų sprendimą, „Santarvei“ sakė K. Jermolavičius.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis patikino, kad jam svarbiausia – gyventojų interesas (jo nepaisymas nurodomas ir Apeliaciniame skunde – B.R.). Jeigu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas jiems bus nepalankus, žadama kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.
„Bylinėsimės iki galo. Kas tos investicijos, jos gali atsirūgti“, – ryžtingai nusiteikęs meras.
INICIJUOS
TEISĖS AKTŲ
PRIĖMIMĄ
Žemdirbių atstovai nuomonės apie užsieniečių invaziją į kiaulių ūkį teiravosi neseniai Mažeikiuose besilankiusio Žemės ūkio rūmų pirmininko Bronius Markausko. Svečio nuomonė nebuvo vienareikšmė. Jo teigimu, trūksta lietuviškos kiaulienos, apie 30 proc. jos tenka įsivežti.
„Auginti turim. Klaikiai Lietuva atrodys, jeigu dėl savęs neužsiauginsim kiaulių“, – samprotavo Žemės ūkio rūmų vadovas.
B. Markauskas sutiko su mažeikiškiais, kad užsienio kapitalo kiaulių kompleksų daugėjimo procesas turi būti reguliuojamas teisės aktais.
„Šalies valdžia turėtų susėsti prie stalo ir aptarti, kuriuose rajonuose, kokiose vietose galima statyti kiaulių kompleksus, kaip riboti jų dydžius ir pan.“, – savo nuomonę išsakė svečias.
B. Markauskas pažadėjo inicijuoti tokio dokumento priėmimą. Netgi kažkam paskambino ir išsakė šią mintį.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauk.: Bugeniškių Jermolavičių nuomone, galingas kiaulių kompleksas gamtai
ir žmonių sveikatai gali pakenkti daugiau nei naftos perdirbimo gamykla.
Savivaldybė nepasiduoda kiaulių komplekso statytojams
