Savivaldybės taryba nutarė steigti Šerkšnėnų, Židikų, Tirkšlių, Urvikių, Viekšnių, Laižuvos bei Sedos kultūros centrus. Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė tiki, kad savarankiškumas išplės kaimo kultūros darbuotojų galimybes.
„Suprantu, kad dabar baimės akys plačios, tačiau manau, kad jie visi yra pajėgūs įrodyti, jog moka dirbti savarankiškai“, – vylėsi vedėja. 
PADĖJO TAŠKĄ
A. Rupkutė „Santarvei“ sakė, kad Tarybos sprendimas reorganizuoti Savivaldybės administraciją ir įsteigti septynis kultūros centrus padėjo tašką pusantrų metų trukusiems svarstymams. Tinklo pertvarka buvo būtina – to reikalavo nuo 2005 metų sausio veikiantis Kultūros centrų įstatymas.
2001 m. Savivaldybės kultūros centro filialus perdavus seniūnijoms, jie neteko juridinio statuso. Seniūnijose dirbantys kultūros darbuotojai negalėjo dalyvauti Savivaldybės, Apskrities administracijų, Kultūros ministerijos rengiamuose konkursuose ir gauti lėšų kultūrinei veiklai vykdyti. Taip pat seniūnijos darbuotojai negalėjo dalyvauti ir kultūros specialistų atestacijoje.
„Reikia pripažinti, kad kultūros darbuotojams nebuvo blogai ir seniūnijose: daugelis pasitempė, gelbėjo viešųjų darbų programos. Tačiau Kultūros centrų įstatyme aiškiai parašyta, kad kultūros centras yra tas, kuris turi juridinį statusą. O mūsų darbuotojai buvo seniūnijų specialistai. Vadinasi, privalėjome kažką daryti“, – aiškino A. Rupkutė.
TARTASI SU VISAIS
Pirmiausia buvo parengtas projektas, pagal kurį kaimo kultūros namai turėjo tapti Savivaldybės kultūros centro filialais. Šiam projektui nepritarė seniūnai ir politikai, raginę ieškoti optimalesnio varianto.
„Apvažiavau visus kaimus, susitikau su bendruomenėmis, seniūnais, kultūros darbuotojais. Visi sutarėme, kad geriausia būtų kiekvienoje seniūnijoje steigti kultūros centrus, į juos perkeliant visus darbuotojus. Kiekvienas specialistas turės savo pareigybes ir aptarnaus jam priklausančią teritoriją“, – pasakojo Kultūros skyriaus vedėja.
Buvo sudaryta komisija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos reorganizavimo sąlygoms įgyvendinti, kuri ir parengė kultūros centrų steigimo projektą. Buvo numatyta reorganizuoti skaidymo būdu, steigiant Savivaldybės biudžetines įstaigas ir joms suteikiant kultūros įstaigos statusą.
Taryba įgaliojo Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių iki 2006 m. gegužės 5 dienos viešai paskelbti apie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos reorganizavimą ir Juridinių asmenų registro numatyta tvarka įregistruoti centrus Registrų centro Mažeikių filiale.
PAŽADĖJO SURASTI LĖŠŲ
„Prasidėjo keturis mėnesius truksiantis reorganizacijos laikotarpis – nuo spalio pirmos dienos centrai turėtų gauti asignavimų valdytojų teises. Turėsime padalyti turtą, asignavimus, reikės nemažai papildomų lėšų. Savivaldybės vadovai patikino, kad, perskirstant biudžetą, pinigai bus numatyti. Be to, per tą laiką vyks įvairūs kultūros darbuotojų mokymai. Iš tikrųjų laukia labai didelis darbas“, – vardijo A. Rupkutė.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, politikai pažadėję surasti lėšų ne tik kultūros centrams steigti, bet ir specialistų atlyginimams kelti – kol kas jie yra apgailėtinai maži.
„Nebūčiau išdrįsusi projektą pristatyti Tarybai, jeigu nebūčiau gavusi vadovų patikinimo“, – prisipažįsta vedėja.
A. Rupkutės nuomone, juridinis kultūros centro statusas suteiks galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti. Kiekvienas privalės ieškoti galimybių gauti pinigų, taupyti.
„Kaip sugebėsi dirbti, taip ir gyvensi. Manau, kad šis variantas beveik neturi minusų. Suprantu, kad dabar baimės akys plačios, tačiau manau, kad visi kaimo kultūros darbuotojai yra pajėgūs įrodyti, jog moka dirbti savarankiškai“, – įsitikinusi vedėja.
ALGOS TURĖTŲ DIDĖTI
Savivaldybės administracijos direktoriaus B. Kryžiaus nuomone, Tarybos patvirtintas projektas yra vienas geriausių variantų.
„Anksčiau buvo sakoma, kad kaimas sunyks, jeigu jame nebus kunigo, mokyklos, kultūros darbuotojo. Esu įsitikinęs, kad kaime būtina rūpintis kultūra. Tuo turėtų rūpintis savarankiški kultūros centrai, kurių vadovai patys privalės tvarkyti lėšas, visai kitaip pažvelgti į savo veiklą“, – sakė B. Kryžius.
Savivaldybės administracijos direktorius nemano, kad dabar reikės daugiau lėšų, nei iki šiol buvo skiriama. Tiesa, kiekviename kultūros centre bus steigiama pusė buhalterio etato, tačiau tam tikslui nereikėsią daug pinigų.
„Mokyklų patirtis rodo, kad savarankiškas tvarkymasis kaip tik padeda taupyti. Centrų vadovai taip pat galės dalyvauti viešųjų darbų programose, rašyti įvairius projektus. Be to, turėtų keistis ir kultūros darbuotojų atlyginimai, nes kultūros ministras tikino, kad Vyriausybės programoje yra numatyta juos didinti“, – prognozavo B. Kryžius.
VILTYS IR ABEJONĖS
Viekšnių kultūros namų direktorė Birutė Švažienė „Santarvei“ sakė seniai svajojusi apie kultūros centrą, buvo parengusi nuostatus.
„Džiugu, kad mano idėja buvo įgyvendinta. Nežinau, ar bus lengva, juk pradžia visada būna sunki, tačiau manau, kad mes tikrai susitvarkysime. Svarbiausia, kad žinosime savo pinigėlius, galėsime juos leisti taip, kaip mums atrodys naudingiausia“, – džiaugėsi direktorė.
B. Švažienė prisipažino su pavydu žvelgusi į seniūniją, kuri „kiekvieną kabinetą apsistačiusi kompiuteriais“. Į kultūros darbuotojų poreikius niekas nekreipdavęs dėmesio, neskatinęs dirbti.
„Nebesinorėjo su tuo taikstytis“, – sakė B. Švažienė.
Urvikių kultūrinės veiklos organizatorė Vita Černookienė nebuvo taip optimistiškai nusiteikusi. Moteris prisipažino išgyvenanti nežinią.
„Nematėme asignavimų, biudžeto, nežinome, kokie bus etatai. Kyla minčių, kad galime neišsilaikyti. Mūsų kultūros namų materialinė bazė yra labai prasta, blogas šildymas. Kaip reikės dirbti ir išgyventi tokiomis sąlygomis? Tikiuosi, kad taryba dar kartą svarstys tą sprendimą“, – kalbėjo V. Černookienė.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė įsitikinusi, kad geriausiai buvę, kai kultūros darbuotojai priklausę seniūnijoms.
„Dirbome kartu, o seniūnija sąžiningai jiems atiduodavo visus pinigėlius. Be to, padėdavome pataupyti, prikirsdavome malkų. Nesuprantu Kultūros ministerijos darbuotojų. Kodėl jiems toks svarbus tas juridinis statusas? Juk nei to žmogaus kvalifikacija, nei išsilavinimas, nei darbo kokybė nuo to nepasikeis. Man neramu dėl tų žmonių likimo. Jie turės išsilaikyti, o norint tai padaryti, reikia būti geru vadybininku“, – nerimavo S. Valatkevičienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Pasak A. Rupkutės, politikai pažadėję surasti lėšų ne tik kultūros centrams steigti, bet ir specialistų atlyginimams kelti.
