Hamamelio genėti nereikia. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vienas svarbiausių darbų sode ankstyvą pavasarį – genėjimas. Šįkart imkimės dekoratyvinių lapuočių medelių ir krūmų.
Pagal genėjimo laiką dekoratyvinius lapuočius medžius ir krūmus galima suskirstyti į keletą grupių. Žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį genimi vasarą ir rudenį (birželį ir vėliau) žydintys krūmai. Jų žiediniai pumpurai susiformuoja pavasarį ant jaunų ūglių ir pražysta tais pačiais metais. Tai jonažolės, rausvažiedės lanksvos, jazminai, erškėčiai, ligustrai, šluotinės ir šviesiosios hortenzijos, stefanandros. Pernykščiai ūgliai nukerpami pusiau arba trečdaliu, išpjaustomos ar pakerpamos per ilgos, silpnos šakos. Krūmai atjauninami – išpjaunami seniausi, gausiai žydėję stiebai.
Sidabrakrūmiams po žiemos užtenka išpjaustyti senas šakas ir nukarpyti šakelių viršūnes su sausais pernykščiais žiedynais. Kasmet smarkiai apšąlančius krūmus (jonažoles, budlėjas, stambialapes hortenzijas) geriau genėti ne pavasarį, bet rudenį, kai krinta lapai.
Gudobelių, dekoratyvinių slyvų, vyšnių, obelų, šermukšnių, geltonžiedės sedulos, mahonijos, rododendrų, pierių, lauravyšnės, Fortūno ožekšnių, žemaūgių raugerškių, žalčialunkių, žiemių, buksmedžių genėti beveik nereikia. Tinkamai prižiūrimi jie ir taip būna gražūs. Nebent praretinama labai sutankėjusi laja (anksti pavasarį arba iš karto po žydėjimo).
Labai seni ir išretėję krūmai atjauninami per 2–3 metus, ankstyvą pavasarį prie pat žemės paviršiaus nupjovus senas šakas. Išgenėtus krūmus būtina patręšti. Taip atjauninami ir vasarą, ir pavasarį žydintys krūmai.
Augalų spalvingais lapais ir žieve (palaipinės, baltosios sedulos, baltieji gluosniai, kai kurie karklai, japoninės lanksvos, baltosios sedulos, paprastasis pūslenis) genėjimo būdas specifinis. Pavasarį juos nukirpus beveik prie pat žemės (paliekant 10–20 cm ilgio kelmelius), užauga stambūs, vešlūs ūgliai su ypač ryškia žieve ir lapais. Šitaip genėti netinka lėtai augančius krūmelius.
Kai kurių retų, lėtai augančių krūmų (pupmedžiai, magnolijos, hamameliai, japoniniai ir plaštakiškieji klevai, beržai) geriau visai negenėti, nes naujus ūglius jie augina tik šakų viršūnėse. Išpjaunamos tik ligotos, negyvos šakos.
