Jeigu ant ežerų ir didesnių vandens telkinių ledas toks, kad drąsiai galima juo vaikščioti, tai lipti ant upės ledo – pavojinga. Taip teigia ledo storį ir deguonies kiekį rajono vandens telkiniuose matavę specialistai.
DEGUONIES KOL KAS PAKANKA
Rajono aplinkos apsaugos agentūros bei Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai penktadienį matavo ištirpusio deguonies kiekį Sedos ežere, Juodpelkio, Kalnijų ir Tulnikių tvenkiniuose. Visuose šiuose telkiniuose deguonies kiekis svyravo nuo 4,5 miligramo iki 5,1 miligramo litre vandens. Kritinė norma, kai pradeda dusti žuvys, yra mažiau kaip 3 miligramai ištirpusio deguonies litre vandens.
Specialistai taip pat matavo ir minėtų tvenkinių ledo storį. Storiausias ledas pasirodė besąs Kalnijų tvenkinyje, kur jo storis siekė 27 centimetrus, dviem centimetrais plonesnis jis buvo Sedos ir Juodpelkio vandens telkiniuose, 24 centimetrų storis užfiksuotas Tulnikių tvenkinyje. Visur ledą dar dengia dešimties centimetrų sniego sluoksnis.
BAUSTI NEATSARGIŲ ŽVEJŲ NEGALI
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Egidijus Virkutis teigė, kad ant ežerų ir tvenkinių kol kas galima drąsiai vaikščioti ir žvejoti, tačiau Ventos bei kitų rajono upių pakraščiuose ledas pakeltas, vanduo – pakilęs, viduryje yra properšų.
„Vaikščioti ir žvejoti ant tokio ledo nepatarčiau“, – įspėjo pašnekovas.
Teisinių galių uždrausti žvejams lipti ant upės ledo E. Virkutis teigė neturįs, be to, ką ir gali pasakyti ketvirtą ar penktą dešimtį įpusėjusiam žvejui, juk jis ir pats privalo saugotis ir suprasti, jog rizikuoja savo gyvybe.
Poledinės žūklės mėgėjams pirmininkas pataria su savimi būtinai turėti gelbėjimo liemenes (jos ne tik neleis nugrimzti po ledu, bet ir saugos nuo vėjo), virvę su svareliu, kurią būtų galima numesti gelbėtojams, arba smaigus, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
GELBĖJIMO ĮRANGOS PAKANKA
Mažeikių rajone pernai ir užpernai tragedijų ant ledo nebuvo. 2009 metų pavasarį tik per plauką buvo išgelbėtas ant vandens telkinių šalia AB „Orlen Lietuva“ žvejojęs vyras: properšoje besikapanojantį žmogų pastebėjo keliu važiavę gamyklos darbuotojai, atvykę ugniagesiai gelbėtojai žveją ištraukė iš vandens ir perdavė medikams. Tuo tarpu ankstesniais metais netvirtas ledas vis pareikalaudavo aukų: 2005 metais nuskendo 9 metų berniukas ir 61 metų vyras, 2006-aisiais ant melioratorių parkelyje esančio tvenkinio ledo žaidė ir įlūžę nuskendo devynerių ir aštuonerių metų vaikai.
Dažniausiai gelbėti skęstančiųjų kviečiami ugniagesiai. Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką pavaduojantis Gintaras Indrulis patikino, kad gelbėjimo įrangos pakanka. Jie turi pripučiamąją gelbėjimo valtį su varikliu, kuri aprūpinta gelbėjimo liemenėmis ir virve, bei gelbėjimo roges su virve ir gelbėjimo ratu. Gelbėjimo valtis taip pat turi Sedos ir Viekšnių ugniagesių komandos.
SVARBIAUSIA – NEPRARASTI SAVITVARDOS
Atliekant gelbėjimo veiksmus pareigūnai pataria gelbėtojui nešliaužti prie pat eketės krašto, nes ledas išlaiko žmogų tik už trijų keturių metrų nuo eketės krašto. Skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą, nulaužtą šaką ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
Įlūžusiam žvejui pareigūnai pataria nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos, nesikapanoti vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulti ledo krašto. Ant ledo reikia užšliaužti plačiai išskėtus rankas, kad padidėtų atramos plotas, kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo negalima tuoj pat stotis, reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, kur ledas tvirtesnis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Vaikščioti ant Ventos upės ledo pareigūnai nepataria: ledas netvirtas, vanduo pakilęs, upės viduryje – properšos.
