Pavasarį įprasta tvarkytis, švarinti aplinką, tačiau tai svarbu ne visiems. Į redakciją kreipęsi mažeikiškiai piktinasi, kad jų kaimynystėje jau ne pirmus metus „puikuojasi“ šiukšlynas.
Medinis namas, stovintis Naftininkų gatvės 8-ojo ir 10-ojo namų kieme, sudegė prieš dvejus metus. Sklypas apleistas, jis iki šiol nėra tinkamai sutvarkytas.
„Santarvė“ išsiaiškino, kad žemės sklypo savininkas Savivaldybei moka didesnius mokesčius, nes sklypas yra priskirtas prie netvarkingų ir apleistų. Jo savininkui buvo surašytas ne vienas raštas ir raginimas, skirtos piniginės baudos.
Į paskutinį raginimą – susitvarkyti iki praėjusios savaitės – sklypo šeimininkai tai pat nesureagavo.
Įsisenėjusi problema
Senas medinis namas, pažymėtas Sodų skersgatvio 13-uoju numeriu, šalia gyvenantiems mažeikiškiams problemų kėlė ne vienus metus.
Ilgą laiką šis namas buvo negyvenamas, jame buvo įsikūrę benamiai. Prieš dvejus metus, pavasarį, name kilo gaisras, visiškai nudegė jo stogas. Aplinkinių daugiabučių namų gyventojai tuomet taip pat skundėsi „Santarvei“, kad gaisravietė nėra tvarkoma, kelia pavojų aplinkiniams.
Paviešinus šią problemą, ledai pajudėjo. Po gaisro likusi namo dalis buvo nugriauta, dalis šiukšlių išvežta, o tai, kas liko, buldozeriu buvo sustumta į krūvą ir… užmiršta.
Kaimynystėje gyvenantys mažeikiškiai vėl kreipėsi į redakciją, jie piktinasi, kad sklypo šeimininkai nepadarė darbo iki galo, nesutvarkė savo sklypo, laiko čia šiukšlyną.
„Išėjus į balkoną, ši netvarka tiesiog akis bado. Gėda ir nuo svečių, kurie atvažiuoja iš kitur. Gyvename mikrorajono centre, o po langais – tokia betvarkė“, – pasipiktinimo neslėpė į redakciją paskambinusi moteris.
Aplinkinių namų gyventojai pastebėjo, kad tarp statybinių atliekų yra nemažai buvusio stogo, dengto šiferiu, liekanų. Jie primena, jog tai – kenksmingos žmonių sveikatai atliekos.
Moka didesnius mokesčius
Mažeikių seniūnas Šarūnas Armonas „Santarvei“ sakė, kad seniūnijai apleisto sklypo Sodų gatvės skersgatvyje problema yra žinoma. Ne kartą buvo rašyti raštai, raginimai susitvarkyti. Šeimininkams neįvykdžius seniūnijos nurodymų, jiems buvo pritaikytas didesnis žemės mokestis, kuris siekia 4 proc. nuo sklypo vertės. Mokestis, pasak seniūno, skaičiuojamas jau ne šimtais eurų, o keturženklėmis sumomis.
Kol kas ir tai nepadėjo. Pinigai sumokami, o šiukšlės miesto centre lieka.
Š. Armonas „Santarvei“ sakė, kad šių metų liepą, kaip ir kasmet, per seniūniją važiuos nuolatinė Savivaldybės komisija, kuri apžiūrės ir suregistruos apleistus, neprižiūrimus sklypus. Gali būti, kad, ir šiemet Sodų skersgatvyje esančio sklypo savininkui nesusitvarkius, jam bus pritaikytas didesnis žemės mokesčio tarifas.
„Santarvė“ primena: Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Mažeikių rajone nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad sudaryta nuolatinė komisija nuo einamųjų metų liepos 15 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. apžiūri kitos paskirties žemės sklypus seniūnijų teritorijoje ir nustato, kurie iš jų būtų priskirti prie neprižiūrimų bei apleistų.
Nustatyti kriterijai
Prie apleistų neprižiūrimų sklypų priskiriamas sklypas, jei žemė neprižiūrima (sklypas apaugęs žole, nenušienautas, apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais ir sustabarėjusiomis, taip pat sėklas subrandinusiomis piktžolėmis); jei žemės sklype netvarkingai laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos, statybinis laužas ar daiktai, kaupiamos šiukšlės.
Dar vienas požymis – jei žemės sklype yra apleisti, pavyzdžiui, apdegę, apgriuvę, kitaip fiziškai pažeisti, statiniai, kurių būklė kelia grėsmę žmonėms, neprižiūrimi statiniai, dėl kurių per dvejus metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai (griauti, remontuoti, rekonstruoti, statyti naujus statinius) arba statybos leidimai išduoti, bet per dvejus metus statybos darbai nepradėti ar nebaigti.
Duodamas terminas
Komisija nustatytus neprižiūrimus žemės sklypus identifikuoja pagal regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (toliau – REGIA) duomenis, surenka įrodymus bei surašo atitinkamos formos apžiūros aktus, kurie registruojami dokumentų valdymo sistemoje.
Komisija sudaro preliminarius apleistų neprižiūrimų sklypų sąrašus, kurie iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. perduodami atitinkamoms seniūnijoms.
Seniūnijos informuoja sklypų savininkus, kad jie privalo susitvarkyti per nurodytą terminą. To nepadarius duomenys perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tuomet savininkams jau tenka mokėti padidintą žemės mokestį – 4 proc. nuo sklypo vertės.
Skiria nemažas baudas
Sodų skersgatvio 13-ojo sklypo savininkas dėmesio sulaukia ir iš Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų.
Skyriaus vedėjas Nerijus Rapšys „Santarvei“ sakė, kad raginimai tvarkytis buvo surašyti ne kartą, ne kartą paskirtos ir piniginės baudos.
Pasak jo, raštai, raginimai buvo pradėti rašyti jau prieš dvejus metus, kai tik namas sudegė. Tuomet šeimininkas sureagavo, kažkiek apsitvarkė, bet nesutvarkė sklypo tinkamai.
„Pernai buvo surašytas reikalavimas sutvarkyti sklypą iki rudens, bet savininkas ir vėl nesusitvarkė. Šiais metais jau buvo surašytas protokolas dėl reikalavimų nevykdymo ir paskirta piniginė bauda. Pavasarį, nutirpus sniegui, surašėme pakartotinį reikalavimą susitvarkyti bei nurodėme terminą, kuris baigėsi praėjusią savaitę. Specialistai šiandien vyks į vietą ir viską užfiksuos. Jei vis dar nėra susitvarkyta, bus išrašyta dar didesnė piniginė bauda“, – pirmadienį „Santarvei“ sakė N. Rapšys.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas nurodė, kad tokiu atveju savininkas baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymą.
Pirmą kartą piniginė bauda – 80–780 eurų, o už tą patį pakartotinį nusižengimą baudžiama jau nuo 720 iki 1170 eurų.
Tvarko tik viešąsias erdves
Šeštadienį, balandžio 20 d., startuoja švaros akcija „Darom“. „Santarvė“ pasidomėjo galimybe ta pačia proga mažeikiškiams susiburti į talką ir išvalyti šalia esančius apleistus sklypus, tik kilo klausimas, ar surinktos šiukšlės būtų išvežtos.
Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Raudonius informavo, kad akcija „Darom“ yra skirta nuo šiukšlių išvalyti viešąsias, visuomenines erdves, o ne privačius sklypus. Be to, šios akcijos metu nėra išvežamos statybinės atliekos.
„Nebūtų gražu, jei visų pastangomis, visų mūsų pinigais būtų sutvarkytas privatus sklypas, o savininkas dar nė „ačiū“ nepasakytų. Jei tai dar būtų visuomeninės paskirties objektas, tarkime, mokykla ar darželis, dar gal būtų galima sutikti ir tvarkyti. O dabar – tikrai ne“, – tvirtino V. Raudonius.
