Mažeikiškius moksleivius sukrėtė trylikametės mergaitės nužudymas. Pasak su vaikais dirbančių specialistų, tragedija palietė jaunimą, mat dauguma paauglių nebeįsivaizduoja gyvenimo be socialinių tinklalapių.
Pareigūnams tenka tirti atvejus, kada virtualiame pasaulyje paaugliai vienas kitą įžeidinėja, šmeižia ar seksualiai priekabiauja.
NĖ DIENOS BE INTERNETO
Pažintis su iki tol nematytu socialinio puslapio „Facebook“ „draugu“ pražudė trylikametę alytiškę. Kaip įtariama, į Vilnių pasimatyti atvykusi mergaitė buvo išprievartauta ir nužudyta keturiolikmečio paauglio.
Mažeikių socialiniai pedagogai pasakoja, kad vaikus ši naujiena sukrėtė: atėję į mokyklą jie aptarinėjo, kodėl taip atsitiko.
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos socialinė pedagogė Gitana Svirskienė „Santarvei“ sakė, kad šią situaciją reikėtų aptarti ir šeimoje. Su savo vaiku būtų galima padiskutuoti, ką būtų reikėję daryti kitaip, kad neįvyktų tokia tragedija.
Arčiau vaikų esantys pedagogai pripažįsta, kad nemažai vaikų neįsivaizduoja gyvenimo be socialinių tinklalapių ir ilgo „draugų“ sąrašo.
Taip, dalis jų iš tiesų yra draugai, kiti – draugų draugai, dar kiti – pažįstami ir nepažįstami.
PAAIŠKINTI BENDRAVIMO RIBAS
Su vaikais dirbanti pedagogė G. Svirskienė pati yra įsiregistravusi socialiniuose tinklalapiuose ir jos draugų sąraše yra nemažai mokinių.
Moteris džiaugiasi, kad taip galima stebėti, kuo jaunimas gyvena.
„Kad žinotum, kuo vaikai kvėpuoja, kartais reikia pasistengti juos suprasti: skirti laiko pažiūrėti interneto puslapius, nors jie gal pačiam ir nelabai įdomūs, reikia pažiūrėti jų mėgstamas laidas, kad turėtum apie ką su jais padiskutuoti, nors kartais galbūt tau jos ir nepatinka, reikia ir jų muzikos pasiklausyti. Tėvai dažniausiai nežino, kokie jų vaikai yra virtualiame gyvenime, ir apskritai koks tas virtualusis gyvenimas,“ – dėstė pašnekovė.
Pasak G. Svirskienės, tik susipažinus su „virtualiuoju“ savo vaiku galima jam išdėstyti tokio bendravimo blogybes.
Vaikai dažnai nesuvokia, kad jų įkeltas nuotraukas ar pateiktą informaciją apie save gali matyti visas pasaulis.
REIKIA KONTROLIUOTI
Kad nenutiktų skaudžių istorijų, G. Svirskienė siūlo tikrinti mažamečių susirašinėjimus virtualiame pasaulyje.
„Aš pati esu mama. Dukra anksčiau sakydavo, kad nepatinka, jog tikrinu jos elektroninį paštą. Bet aš, kaip mama, turiu žinoti, kuo tas vaikas gyvena, kad apsaugočiau jį. Mes privalome užtikrinti savo vaikų saugumą,“ – paaiškino specialistė.
Vaiko teises ginantys įstatymai numato, kad kiekvienas vaikas turi teisę į privatumą. Tačiau socialinei pedagogei pritaria ir Mažeikių rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vadovė Irena Nacienė. Tai ne dienoraščio tikrinimas: jeigu vaikas viešai kalba prieš keliasdešimt ar kelis šimtus savo draugų, tai kodėl to negali matyti ir tėvai?
„Ne dėl to, kad nepasitiki, o todėl, kad ramu būtų, – vieną iš priežasčių įvardijo pašnekovė. – Ir nebijoti sakyti: aš tave tikrinu. O patikrinus, perskaičius, kad vaikas virtualioje erdvėje elgiasi kultūringai, garsiai pasidžiaugti, pagirti: tu nemelavai man, tu visada gražiai elgiesi, aš tavim pasitikiu.“
TENKA BAUSTI TĖVUS
Tačiau specialistai pastebi, kad virtualioje erdvėje vaikai matuojasi įvairias kaukes, tikrina, kaip į jas reaguoja aplinkiniai, bando plėsti ribas. Dažnai jie save pristato ir elgiasi taip, kokie norėtų būti realybėje.
Su prasižengusiais nepilnamečiais dirbanti I. Nacienė neabejoja, kad pažinus „virtualų“ vaiką, kartais galima užkirsti kelią nusižengimams ar paties vaiko neigiamiems pokyčiams.
O galbūt atvirkščiai – vaikui reikia padėti ieškoti pagalbos. Socialiniuose puslapiuose itin dažnai pasitaiko įžeidžiančių, šmeižiančių komentarų ar laiškų.
Išsiaiškinę situaciją dėl tokio vaikų bendraamžių elgesio į pareigūnus kreipiasi tėvai.
„Tokie žeidžiantys komentarai dažniau pasitaiko bendraujant mergaitėms. Vaikinai neturi kantrybės, kažkas nepatiko, davė į snukį ir užmiršo. O mergaitės išanalizuoja situaciją, planuoja – svarbus tas principas: kuri turės psichologinį pranašumą,“ – paaiškino pareigūnė.
I. Nacienė apgailestavo, kad mažieji paaugliai žeidžiančių komentarų rašymo nepriima kaip nusikaltimo. Jiems tai tiesiog bendravimas.
Pareigūnų duomenimis, dažniausiai virtualioje erdvėje drąsūs ir aštrių žodžių kišenėje nelaiko vaikai iki 16 metų. Vyresniems būtų galima pritaikyti Baudžiamąjį kodeksą, tačiau šiuo atveju už atžalų elgesį atsako tėvai. Jie baudžiami už tėvo valdžios nepanaudojimą.
VYSTOSI PRIKLAUSOMYBĖ
Psichologai stebi procesus, kaip socialiniai tinklai pamažu pavergia žmones.
Priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė pastebėjo, kad internetinio bendravimo populiarumą lėmė patogi galimybė susisiekti, stebėti ir palaikyti ryšį su kitais žmonėmis. Tačiau ilgainiui lankymasis socialiniuose tinklalapiuose virsta kasdienybe.
„Taip patenkinamas visiems būdingas žmogiškas smalsumas. Tačiau čia ir slypi grėsmė – laikui bėgant, kasdienis lankymasis šiuose tinklalapiuose gali tapti nevalingu įpročiu, kaip rūkymas,“ – „Santarvei“ sakė psichologė.
Suaugusieji dažnai neįvertina rizikos ar neigiamų, žalingų pasekmių, susijusių su piktnaudžiavimu internetu. Nuolatinis vaiko laiko leidimas prie kompiuterio suteikia gimdytojams savotišką saugumo jausmą: vis geriau nei kur nors kieme su draugais.
„Vis dėlto nuolatinis, besaikis buvimas virtualioje erdvėje ypač žaloja jaunuolio suvokimą apie jį supančią aplinką, riboja gebėjimą džiaugtis, išreikšti natūralias emocijas bei eksperimentuoti realiame pasaulyje,“ – bendravimą internetu vertino psichologė.
Specialistė pridūrė, kas tokie jaunuoliai nebemoka pritapti prie savo bendraamžių realiame gyvenime.
Tyrimai atskleidė, kad labiau linkę užmegzti artimus ryšius su internetiniais draugais tie, kuriuos bendraamžiai atstumia, turi bendravimo sunkumų. Pastebėta, jog tam daugiausia įtakos turi tėvų dėmesio stoka.
KOMENTARUS IŠPROVOKUOJA
Žeidžiančius komentarus dažnai išprovokuoja patys vaikai, į socialinius puslapius sudedantys nuotraukas. Kartais tėveliai, užsukę į virtualią erdvę, neatpažįsta savo mažamečių dukrų: pūstos lūpos, išriestas užpakaliukas, vakarėlių aplinka, provokuojantys užrašai apie kales…
Specialistai priduria, kad tokias nuotraukas paskelbus pasitaiko ir seksualinio priekabiavimo atvejų.
„Tokių nuotraukų ypač gausu puslapyje one.lt, ten merginos save ypač vulgariai pateikia. Paaugliai nori labai greitai suaugti, kuo greičiau patirti seksualinius išgyvenimus, o paskui kenčia,“ – pasakojo socialinė pedagogė G. Svirskienė.
„Santarvės“ kalbintos specialistės pataria domėtis ne tik savo atžalų virtualiu gyvenimu, bet ir tuo, ką iš tiesų veikia paaugliai.
Prisiminusi alytiškės mergaitės tragišką istoriją, su nepilnamečiais dirbanti I. Nacienė pataria pasidomėti, ką iš tiesų veikia vaikai, kai „miega pas draugą“.
„Standartinė situacija: abi draugės savo mamoms pasako, kad miegos viena pas kitą, o abi tuo metu atsiduria „transuose“, kur tokio amžiaus vaikams apskritai nederėtų būti. Arba būna situacijų, kada vaikas pabėga iš namų ir atėjęs pas draugę pasiprašo pasilikti nakčiai: paaiškina, kad jo mama neva išvažiavusi. Ir taip kasnakt pas kitą draugę, o vaiko paskelbta paieška…“ – pavyzdžius pateikė pareigūnė.
Jeigu vaikas prašo išleisti nakvoti pas draugą, specialistai pataria susisiekti su pastarojo tėvais – dėl šventos ramybės.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Psichologai ragina tėvus nesidžiaugti, kad vaikai sėdi namie prie kompiuterių. Virtualioje erdvėje pavojų esti ne mažiau nei kieme.
