Septintus metus mero pareigas einantis Vilhelmas Džiugelis sako, kad tokios sunkios finansinės situacijos nėra buvę. Biudžetininkų mąstymą kritikuojantis politikas prakalbo apie ryžtingus ir radikalius sprendimus. Esą nieko nedarant Savivaldybę gali ištikti bankrotas.
PAŠALPŲ GAVĖJŲ
PADVIGUBĖJO
Jau ne pirmas mėnuo Socialinės paramos skyriaus koridoriuje nusitęsia eilės prašančiųjų pašalpų ir kitokios paramos. Skyriaus vyriausiasis finansininkas Leonas Ramanauskas „Santarvei“ sakė, kad toks vaizdas – tai didėjančio nedarbo pasekmė.
Socialinių pašalpų gavėjų skaičius kiekvieną mėnesį auga. Rugpjūtį jų buvo 2775, arba tūkstančiu daugiau negu metų pradžioje. Prognozuojama, kad metų pabaigoje pašalpų gavėjų bus apie 3200.
Nuo spalio 1osios į Socialinės paramos skyrių gyventojai kreipsis dėl kompensacijų už būsto šildymą. Spėjama, kad kompensacijų gavėjų šiemet bus pusantro tūkstančio daugiau nei praėjusiais metais.
Numatoma, kad iš viso šiemet įvairios paramos gavėjų padaugės per 3400.
PAŠALPOS
MOKAMOS LAIKU
L. Ramanauskas patikino, kad mažeikiškiams, skirtingai negu kituose šalies miestuose, socialinės pašalpos iš valstybės biudžeto mokamos laiku.
„Galbūt mums pavyko tiksliai apskaičiuoti lėšų poreikį, pašalpų gavėjų skaičių. Per tiek metų atsirado intuicija“, – teigė keturiolikti metai skyriuje dirbantis vyr. finansininkas.
Tačiau jau dabar aišku, kad lapkričio ir gruodžio mėnesiais pašalpoms ir kompensacijoms išmokėti pagal asignavimus trūks dviejų milijonų litų.
L. Ramanauskas situacijos nedramatizuoja. Ministerija yra pažadėjusi skirti trūkstamą pinigų sumą.
PARAMAI NELIKO PINIGŲ
Kur kas sudėtingesnė padėtis dėl socialinių reikmių, finansuojamų iš Savivaldybės biudžeto. Paskaičiuota, kad socialinės globos paslaugoms ir kitokiai paramai trūksta beveik ketvirčio milijono litų.
Nuo rugpjūčio mėnesio nebeveikia labdaros valgykla, kurioje kas mėnesį pietaudavo apie dvidešimt vargšų. Biudžete neliko pinigų vienkartinei paramai, kuri būdavo skiriama nukentėjusiems nuo gaisro, stichinių nelaimių, vaistams, kompensacinei technikai įsigyti ir kt. Paskutinieji pinigai pervesti Rietavo parapijos senelių globos namams, kuriuose gyvena trylika mažeikiškių.
„Valdžią informavome apie susidariusią situaciją. Kol kas klausimas atviras, neišspręstas“, – teigė L. Ramanauskas.
VĖLUOJA ATLYGINIMAI
Sunkmetį pajuto ir valdininkai. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė informavo, kad daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai pradėjo vėluoti nuo gegužės mėnesio. Pavyzdžiui, už liepos mėnesį jie vėlavo net dvi savaites.
Savivaldybė yra gavusi specialią tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui finansuoti ir specialias tikslines dotacijas valstybės funkcijoms vykdyti. Todėl pedagogams ir kitiems darbuotojams, kurių atlyginimų finansavimas numatytas iš šių dotacijų, pinigai išmokami laiku.
Mėnesio išmokos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokos iš Savivaldybės biudžeto sudaro 8 mln. litų. Sunkmetis privertė į taupymo vajų įsijungti ir Savivaldybės darbuotojus. Pirmieji prašymai dėl nemokamų atostogų gauti balandžio mėnesį.
Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo Arvydo Pociaus duomenimis, iki rugpjūčio 1 dienos nemokamai atostogavo 66 darbuotojai, bendras nemokamų atostogų dienų skaičius – 236. Sutaupyta darbo užmokesčio su „Sodros“ įmokomis – beveik 48 tūkstančiai litų.
NESURENKAMA PAJAMŲ
Savivaldybės biudžetas paralyžiuotas jau nuo pat metų pradžios. Finansų skyriaus vedėjos J. Balvočienės duomenimis, pirmąjį ketvirtį gauta tik 19,3, pirmąjį pusmetį – 44,2 proc. pajamų, prognozuotų skaičiuojant pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams. Iki rugpjūčio 1 dienos šių pajamų planas įvykdytas 47,8 proc., arba negauta 6,9 mln. litų. Didžiausią lyginamąjį svorį biudžeto pajamose sudaro gyventojų pajamų mokestis. Rugpjūčio pabaigoje metinis šio mokesčio planas įvykdytas tik 55,6 proc.
Savivaldybę slegia finansiniai įsipareigojimai. Bendras kreditorinis įsiskolinimas liepos pabaigoje buvo 44,8 mln. litų: iš jų paskola sudarė 26,9 mln. litų, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokos – 3,4 mln. litų, socialinės išmokos – 3,6 mln. litų, lėšos už miesto ir gyvenviečių tvarkymą – 3,4 mln. litų, už šildymą – 2,4 mln. litų. Įsiskolinimas, uždelstas ilgiau nei 45 dienos, sudarė 8,4 mln. litų.
PATVIRTINTAS
ANTIKRIZINIS PLANAS
Šį pavasarį rajono politikai patvirtino Savivaldybės administracijos parengtą vadinamąjį antikrizinį planą, kuriame numatytos biudžeto išlaidų mažinimo priemonės. Net dešimt procentų buvo apkarpytos biudžetinėms įstaigoms, 12 proc. Savivaldybės administracijai numatytos lėšos.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius teigė, kad efektyviausiai taupomos transportui skirtos lėšos. Nors buvo numatyta 47 tūkst. litų ekonomija, bet jau dabar aišku, kad ši suma bus didesnė.
Taupomos specialistų darbo užmokesčio priedams skirtos lėšos, jie beveik nebemokami. Turėtų būti viršyta planuota sutaupyti 30 tūkst. litų suma.
51 tūkstantis litų sutaupytas sumažinus etatus. Praėjusiųjų metų pabaigoje Savivaldybės administracijoje buvo 293,75 etato, rugsėjo 1ąją – 282,75.
B. Kryžius informavo, kad šiuo metu analizuojama administracijos struktūra, biudžetinių įstaigų tinklas, mokinių pavėžėjimas, atsisakyta daugelio pirkimų, perkamos tik pačios būtiniausios prekės ir paslaugos.
MERAS PRAKALBO
APIE BANKROTĄ
V. Džiugelis „Santarvei“ sakė, kas Savivaldybė išgyvena labai sunkų laikotarpį. Mero pareigas jis eina septintus metus, ir šie metai – patys sudėtingiausi.
Rajono vadovas neseniai lankėsi Kėdainiuose, Jonavoje, Marijampolėje. Ir ten padėtis panaši.
Anot V. Džiugelio, vargu ar kitais metais situacija pagerės. Ir šalies ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet nacionalinio biudžeto deficitas sudarys 6 milijardus litų.
Mero nuomone, iki šiol priimtos taupymo priemonės tik „kosmetinės“, abstrakčios, norint išgyventi reikia greitų, ryžtingų struktūrinių, net politinių sprendimų.
„Jei iš pradžių būdavome labai ramūs, kad Savivaldybė negali bankrutuoti, tai dabar turime nuolat analizuoti stuaciją. Juk yra pavyzdžių, kai net valstybės bankrutuoja“, – samprotavo meras.
KRITIKAVO
BIUDŽETININKŲ
MĄSTYMĄ
Anot V. Džiugelio, nors situacija sudėtinga, tačiau valdoma. Savivaldybės administracijos jis pareikalavęs inventorizuoti visą nekilnojamąjį turtą. Nors rinka dabar ir nepalanki, tačiau mero nuomone, nereikalingo turto reikėtų atsikratyti. Esą tokius sprendimus priima Vilniaus, Klaipėdos ir kitos savivaldybės.
Nuo V. Džiugelio kliuvo ir biudžetinių įstaigų vadovams. Jo nuomone, šie pasirenka lengviausią kelią – nemoka už šilumą, vandenį, elektrą ir ramiai gyvena.
„Biudžetinis mąstymas ir yra biudžetinis – kuo daugiau etatų, šildomų patalpų. Verslininkų mąstymas šiek tiek kitoks. Mūsų mąstymas turėtų būti kaip verslininkų“, – lygino politikas.
BUS ATLIEKAMAS
AUDITAS
V. Džiugelis „Santarvei“ teigė neatsitiktinai kritikuojąs biudžetinių įstaigų vadovus, nes pačiam teko dirbti Mažeikių ligoninės vadovu. Esą įstaigą ištraukti iš finansinės duobės pavyko tik imantis ryžtingų priemonių, dirbant verslo sąlygomis.
Savivaldybės meras jau inicijavo, kad biudžetinėse įstaigose būtų atliktas išsamus auditas.
„Nuojauta kužda apie galimus pažeidimus. Drįstu teigti, kad visose įstaigose jie yra panašūs“, – spėjo jis.
Auditas turėtų prasidėti nuo švietimo įstaigų, nes joms atitenka biudžeto lėšų „liūto“ dalis.
V. Džiugelis yra prasitaręs, kad girdįs gandų, jog ne viskas gerai su viešaisiais pirkimais, tačiau su vadovais kalbėti iš jėgos pozicijų galėtų tik turėdamas faktus. Auditas ir esąs negerų faktų paieška.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo.: Pinigų stygius paralyžiavo kai kurias Savivaldybės administracijos teikiamas paslaugas.
