Vartotojai apie padidėjusius kai kurių cheminių elementų kiekius vandentiekio vandenyje neinformuojami.
Kai kuriuose rajono vandentiekiuose fluoridų, geležies, mangano koncentracija gerokai viršija leistiną normą. Tačiau nei vandens tiekėjas, nei Savivaldybė neturi pinigų vandens kokybei gerinti – gyventojams patiems profilaktinėmis priemonėmis siūloma apsisaugoti nuo galimo neigiamo poveikio.
SAVIKONTROLĖ PRIVALOMA
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė Elena Basokienė informavo, kad visi vandens tiekėjai privalo atlikti savikontrolę. Savikontrolės duomenis tarnybai jie turi pateikti iki vasario 1 dienos. Be to, tarnybos specialistai kartą per metus atlieka ir planinius patikrinimus. Tikrinami tie vandentiekiai, kurie per parą tiekia daugiau kaip dešimt kubinių metrų vandens.
Tarnybos specialistai aiškinasi ir gyventojų skundus, Visuomenės sveikatos centro pranešimus dėl vandens kokybės, tačiau pernai tokių negauta.
2009 m. ataskaitų duomenimis, rajone yra 35 vandentiekiai, kurie per parą tiekia iki 100 kubinių metrų vandens. Daugiausia vartotojų turi UAB „Mažeikių vandenys“.
Anot E. Basokienės, labai svarbu, koks vanduo bėga iš čiaupo, nes viešai tiekiamą vandenį naudoja 65 proc. gyventojų, net 93 proc. maisto tvarkymo įmonių.
VIRŠYTOS LEISTINOS NORMOS
Maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad fluoridų leistina koncentracija geriamajame vandenyje – 1,5 miligramo viename litre. Tačiau Sedos, Kalnijų, Rubikų vandentiekyje fluoridai beveik dvigubai, Plinkšių – 1,6 karto viršija leistinas normas.
Net dvylikos vandentiekių vandenyje yra per daug geležies. Net dešimt kartų leistina norma viršyta Kapėnų vandentiekyje.
Pakvisčio, Židikų ir laikiname Ukrinų vandentiekiuose buvo nustatyti padidinti mangano, kai kur – amonio kiekiai.
GYVENTOJAI NEINFORMUOTI
Anot E. Basokienės, nei geležies, nei mangano perteklius sveikatos sutrikimų nesukelia. Pakenkti galėtų nebent labai dideli jų kiekiai. Šie priedai tik sukelia nepatogumų buityje. Dėl mangano vanduo tampa pilkas, dėl geležies – atsiranda rūdžių, kurios kenkia vandens sistemoms, santechnikos įrenginiams, skalbiniams.
Tačiau teisės aktai byloja, kad viešai tiekti vandenį, kai fluoridai viršija nustatytas normas, gali leisti tik savivaldybės meras.
„Savivaldybė turėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pratęstas leidimas tiekti tokį vandenį. Neturime informacijos, ar tai buvo padaryta“, – situaciją komentavo specialistė.
Teisės aktai numato, kad gyventojai turi būti informuojami apie situaciją. Vandentiekiai, kuriuose nustatytas padidintas fluoridų kiekis, priklauso „Mažeikių vandenims“.
Bendrovės direktorius Pranas Trakinis „Santarvei“ prisipažino, kad gyventojai neinformuoti apie padidintą fluoridų kiekį.
„Kam juos dirbtinai gąsdinti?“ – klausė pašnekovas. Kiek pamąstęs pridūrė, kad galbūt vartotojai turi teisę žinoti, kokį vandenį geria.
KLIŪTIS – PINIGAI
Fluoridų problema aktuali ne tik mūsų rajone. Kur kas didesni nukrypimai nuo normos užfiksuoti Kretingoje, Palangoje, Klaipėdoje. Kai kurios savivaldybės problemą bando spręsti įrengdamos specialius įrenginius fluorui iš vandens šalinti.
„Mažeikių vandenų“ direktorius P. Trakinis lankėsi Kretingoje ir domėjosi tokia galimybe.
„Kalbama apie milijonus. Neturime tokių pinigų. Esame apie problemą informavę Savivaldybę. Mąstoma, ką daryti“, – „Santarvei“ teigė pašnekovas.
Praėjusiais metais Savivaldybės taryba patvirtino „Mažeikių vandenų“ tiekiamo geriamojo vandens toksinių (cheminių) rodiklių mažinimo priemonių planą. Planuojama, kad numatyti darbai bus atlikti 2014 metais, tam panaudojant Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas.
Šios programos lėšas administruojančio Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Esą dar tik parengiamoji stadija. Tačiau, anot vedėjo, tokiam tikslui vandens tiekėjas galėtų pritraukti ir europines lėšas.
SKIRTINGAS VERTINIMAS
Visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė vandens tyrimo rezultatų dėl fluoridų nedramatizuoja.
Anot jos, nėra kaip įvertinti, kiek fluoridai kenkia sveikatai, tam reikėtų specialių tyrimų. Tačiau sutiko, kad vartotojai turėtų žinoti informaciją apie riziką.
„Patys gyventojai nuspręs, gerti vandenį su priemaišomis, ar rinktis kitą“, – teigė pašnekovė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos skelbia, kad fluoro poveikis sveikatai yra lėtas ir dažniausiai negrįžtamas. Tą patį „Santarvei“ teigė Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė E. Basokienė.
„Atlikus tyrimus nustatyta, kad fluoro koncentracijai geriamajame vandenyje viršijant 1,5 miligramo viename litre, atsiranda vaikų dantų fluorozės pavojus, o kai viršija 10 miligramų – kaulų fluorozės pavojus“, – informavo pašnekovė.
SPECIALISTAI PATARIA SAUGOTIS
Specialistai teigia, kad geriamajame vandenyje fluorą galima nustatyti tik su specialia įranga. Nes jis yra bespalvis, beskonis, tirpus, todėl nėra jokių drumzlių.
Kad sumažintume fluoridų pertekliaus riziką, medikai pataria kuo mažiau gerti tokio vandens, o vartoti daugiau sulčių, kitų šaltinių vandens, pieno, vaisių, daržovių. Kasdien prieš miegą išgerti bent stiklinę pieno, profilaktiškai vartoti vitaminus C ir B1, kurie padeda fluorui greičiau pasišalinti iš organizmo, sunkina jo pasisavinimą.
Nevartoti maistui fluoruotos druskos, vartoti befluorę kramtomąją gumą, fluoro neturinčią dantų pastą.
VANDENS KOKYBĖ GERĖS
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, nepaisant kai kurių tyrimų rezultatų nukrypimų nuo normos, mažeikiškiai geria kokybišką vandenį.
„Pas mus gamtinės sąlygos palankios, niekas neužteršia vandenų. Ten, kur potvyniai, viskas apsemta, situacija kur kas blogesnė“, – pastebėjo tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra.
Tarnyba turi teisę sustabdyti vandens tiekimą, nustačius mikrobinę taršą. Tokių drastiškų priemonių yra tekę imtis tik du kartus: 2006 metais Purvėnuose ir 2007 metais Tulnikiuose.
Tarnybos vadovas mano, kad situacija ateityje dar labiau gerės, nes pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą, iki 2014 m. gruodžio 31 dienos 95 proc. vartotojų turės būti aprūpinti viešai tiekiamu vandeniu. O tokį vandenį galės tiekti tik viešosios įstaigos, kurios turi licenciją. Tokia rajone yra tik UAB „Mažeikių vandenys“.
Tarnybos duomenimis, šiuo metu vandenį tiekia septyni privatūs, keturi bendruomenių vandentiekiai. Jie neįteisinti, nėra atsakingų už vandens kontrolę asmenų. Tokių vandentiekių priežiūra minimali, atliekami ne visi tyrimai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Daugelis gyventojų nežino, koks vanduo bėga iš vandentiekio.
