Specialistų nuomonė: vis dar tenka įrodinėti aukoms, kad smurtas šeimoje – išsprendžiama problema.
Kur pagalbos gali sulaukti šeiminį smurtą kenčianti moteris? Su aukomis bendraujantys specialistai apgailestauja, kad specialaus krizių centro Mažeikiuose nėra. Nėra ir rimto valdžios požiūrio į šią problemą, nors policijos statistika liudija: mažeikiškėms tai aktualu.
GYVENO SU BAIME
Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, kas trečia moteris pasaulyje yra patyrusi fizinį ar psichologinį smurtą.
Kad nuo vyro kenčiančių moterų yra daugiau, mažeikiškė Gražina (vardas pakeistas – K. V.) suprato tik neseniai.
Į penktąją dešimtį įkopusi moteris „Santarvei“ pasakojo, kad vyras ranką pakeldavo dar santuokos pradžioje. „Nebuvo taip, kad muštų kasdien. Bet, būdavo, išgers, tuoj viskuo nepatenkintas, tai ir vožtelėdavo.
O ką man reikėjo daryti? Juk nebėgsiu atgal pas tėvus,“ – prisiminė Gražina.
Du vaikus užauginusi moteris pasakojo, kad išgėrinėjimai vyrui tapo normaliu savaitgalio praleidimu. Tad savaites moteris skaičiavo nuo penktadienio iki penktadienio.
Kaskart su baime laukdavo jo grįžimo: anksčiau suguldydavo vaikus, o pati stengdavosi pasislėpti. Jeigu niekas nepasimaišydavo po kojomis, moters laimei, savaitgalis praeidavo be mėlynių.
„Iš pradžių dėl mėlynių kreipdavausi į gydytojus, gavusi nedarbingumą, sėdėdavau namie, kad niekas nepamatytų… O vėliau išmokau pasisukti taip, kad mėlynės neužtaisytų matomoje vietoje,“ – kone be emocijų kalbėjo Gražina, su smurtaujančiu vyru išgyvenusi beveik trisdešimt metų.
NEŽINOJO, KUR KREIPTIS
Gražina pasakojo, kad palūžus ne kartą buvo minčių išeiti, tačiau pagalvojusi likdavo: kur reikėtų dėtis su dviem mažamečiais vaikais?
„Vaikų jis nemušė, pati uždirbau nedidelius pinigus, nebūčiau jų sugebėjusi išlaikyti. Be to, išsiblaivęs vyras už savo elgesį atsiprašydavo ir su gėlėmis ateidavo…“ – situaciją teisino pašnekovė.
Netikėtos pagalbos Gražina sulaukė Šiauliuose, kai gulėjo ligoninėje. Vietos gydytoja, ant moters kūno pamačiusi kraujosruvas, pasiteiravo apie smurtą. Nors mažeikiškę slėgė abejonės, ji sutiko priimti psichologę.
Šį susitikimą moteris ir vadina „išsilaisvinimo“ pradžia. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai: specialistai padeda spręsti skyrybų klausimą.
Gražina įsitikinusi: jei Mažeikiuose būtų koks krizių centras, kur moterys galėtų sulaukti pagalbos, su vyru ji jau seniai būtų išsiskyrusi.
„Manęs Šiauliuose klausė, kodėl aš nesikreipiau į kokį psichologą, socialinį darbuotoją. Ką aš galėjau atsakyti? Niekad su tokiais dalykais nesusidūrusi, nežinojau nė kur jie būna,“ – sakė pašnekovė.
PROJEKTAI NEBEFINANSUOJAMI
„Santarvė“ taip pat pabandė ieškoti, kur moterys galėtų kreiptis pagalbos. Specialaus centro, kur smurtą kenčiančioms moterims būtų teikiama kompleksinė pagalba, Mažeikiuose nėra.
Prieš keletą metų tokią pagalbą moterys galėdavo rasti Socialinių paslaugų tarnyboje. Įstaigos vadovė Zita Jonauskienė „Santarvę“ informavo, kad ši pagalba nebeteikiama, mat tokiam projektui nebeskiriama lėšų.
„Reikalui esant padėdavome dokumentus sutvarkyti, tarpininkaudavome organizuojant sveikatos paslaugas. Kartais moterys ateidavo, išbėgusios su šlepetėmis, tai ir pamaitinti tekdavo. Pirmiausia smurtą kenčiančiam žmogui labai trūksta išsikalbėjimo, jam labai reikia psichologo pagalbos,“ – direktorė vardijo moterims teiktas paslaugas.
Prireikus iš namų pabėgusios moterys laikiną prieglobstį rasdavo Nakvynės namuose.
Ir šiuo metu įstaigoje yra laisvų atskirų kambariukų, kuriuose būtų galima priglausti nuo smurto nukentėjusią moterį. Tačiau niekas nesikreipia, – „Santarvei“ sakė įstaigos socialinė darbuotoja Birutė Valančauskaitė.
„Nė viena nėra užsukusi pasiteirauti. Pačiai įdomu, kaip šis reikalas tvarkomas. Nemanau, kad Mažeikiuose visi vyrai yra tokie taikūs,“ – samprotavo socialinė darbuotoja.
NESKIRIA DĖMESIO?
Socialines paslaugas teikiantys specialistai apgailestauja, kad rajone į šią problemą nėra rimto požiūrio. Dešimtmetį pagalba moteriai buvo teikiama tik epizodiškai, „projektiniu principu“, kada pasibaigus projekto finansavimui, pagalba ir nutrūksta.
„Kol spėji įsivažiuoti, kai jau moterys sužino apie pagalbą, ima ir sustoja traukinys,“ – situacijas prisiminė direktorė.
Su „keistu“ valdžios požiūriu į smurto prevencijos problemą susidūrė Mažeikių rajono katalikių moterų draugijos pirmininkė gydytoja Albina Kiudulienė.
„Gavę mizernus pinigėlius sugebėjome suorganizuoti seminarą, kur buvo kalbama apie pagarbą. Manome, kad jei išugdysime pagarbą, toleranciją, tai smurto atvejų bus mažiau. Tačiau komisija taip išdergė tą projektą, kad nereikalingi tokie dalykai, tad daugiau neberašysiu jokių. Jeigu jie mano, kad tokių dalykų nereikia, tai ką gali daryti savanoriškais pagrindais?“ – samprotavo pašnekovė.
Kad dėl savo iniciatyvos liktų nesuprasti, „Santarvei“ tvirtino ir seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai.
„Ir temos patrauklios, ir daugiau norėtum padaryti. Bet, viena, patys dirbame milžiniškais krūviais, o antra, nelabai būsime suprasti, kad norime padaryti kažką daugiau. Kai pradėjau dirbti, atrodė, kad aš kalnus nuversiu. Bet žiūriu, kad vis atsimušu į sieną. Jeigu nieko negali padaryti, tai ką padarysi? Su laiku apsizulinau ir sėdžiu prie savo konkrečių darbų,“ – prisipažino Tirkšlių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Elena Ulskienė.
SPECIALISTŲ YRA
Pabandžius atsakymą rasti Savivaldybės administracijoje, specialistai gūžčiojo pečiais: Mažeikiuose yra psichologų, socialinių darbuotojų, tad pagalbos rasti galima. Tik moterys pačios turi norėti.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus specialistai teikia nemokamą pirminę teisinę pagalbą.
Vyriausiasis specialistas Eugenijus Kupliauskas „Santarvę“ informavo, kad dažniausiai tenka padėti moterims, kurios ieško būdų, kaip išsituokti.
„Konsultuojame dėl išlaikymo vaikams priteisimo, turto pasidalijimo. Šitie klausimai pagrindiniai. Ir tik kai pildome prašymus, klausiame, kodėl nori skirtis. Jeigu smurtaujama, geriama, trumpai ir surašome,“ – sakė specialistas.
Mažas pajamas turintys mažeikiškiai gali pretenduoti į antrinę teisinę pagalbą – jiems nemokamai gali būti skiriamas advokatas.
E. Kupliauskas pastebėjo, kad dažnai žmonės patys nežino, kokios pagalbos nori – ateina, pasiguodžia ir išeina išsipasakoję.
GĖDIJASI KREIPTIS
Kad stiprios moterys pačios ieško pagalbos, sutinka ir organizacijos „Moters pagalba moteriai“ projektų vadovė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė.
Tačiau silpnesnės smurto aukos pagalbos paprastai nesikreipia. Tuo labiau jei konsultuojantys specialistai yra išsibarstę ir garsiai apie savo pagalbą nekalba.
„Moters pagalba moteriai“ visoje šalyje emocinę pagalbą teikia telefonu bei elektroniniu paštu, Kaune įstaigos specialistai konsultuoja moteris tiesiogiai.
Nors tokias konsultacijas didmiestyje teikia keturi centrai, tačiau A. Krikščionaitienė „Santarvei“ prisipažino, kad vis tenka žmonėms įrodinėti, jog smurtas šeimoje – aktuali problema ir ją reikia spręsti.
„Žmonės tokių santykių gėdijasi. Be to, kada moteris yra engiama, dažnai smurtautojas sako: tu niekam nepasiskųsi, nes esi nuo manęs priklausoma. Toks psichologinis terorizavimas vyksta nuolat. Moteris nebetiki, kad jai kas nors gali padėti,“ – psichologė pasakojo apie tradicines situacijas.
A. Krikščionaitienė akcentavo, jog pagrindinis krizių centrų tikslas – moterį sustiprinti, kad ji pasitikėtų savimi, kad suprastų, jog pati gali priimti sprendimus. Mat dažniausiai moterys mano, kad be vyro neišgyventų, nors dažnai pasitaiko, kad tas vyras ne tik muša, bet ir girtauja, niekur nedirba.
PAREIŠKIMŲ NERAŠO
Nors iniciatyvos padėti smurtą kenčiančioms moterims Lietuvoje dažniausiai imasi nevyriausybinės organizacijos, policijos pareigūnai tikina, kad Mažeikiuose realiai šiuo darbu užsiima tik jie.
Praėjusiais metais gesinti šeiminių konfliktų pareigūnai vyko tūkstantį kartų, išnagrinėta per tūkstantį pareiškimų.
Šiemet užregistruota jau pusšimtis pareiškimų. Dažniausiai pagalbos prašė moterys, užregistruoti tik du pareiškimai, kada kreipėsi nuo moterų nukentėję vyrai.
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Talidas Ostrauskas „Santarvei“ pripažino, kad šie skaičiai neatitinka tikrojo vaizdo: kiek yra tokių moterų, kurios pačios išsikviečia pareigūnus, tačiau pareiškimo nerašo, o labiau išsilavinusios moterys dažniausiai apskritai stengiasi iš savo šeimos šiukšlių nenešti.
„Ne veltui yra rusiška patarlė: jei muša, reiškia, myli. Ir šuo kariamas pripranta, taip ir žmogus: jei jį muša, jam atrodo, kad taip turi būti. Šiandien muša, rytoj bučiuoja. Žmonės atleidžia, juk vaikai bendri, turtas bendras, labai daug šeimų taip ir pragyvena tą amželį iki galo,“ – pastebėjo pareigūnas.
T. Ostrauskas konstatavo, kad paprastai pareigūnams tenka vykti į šeimas, kuriose bent vienas iš narių piktnaudžiauja alkoholiu. Nemaža dalis kviečiančiųjų – nuolatiniai pareigūnų „klientai“.
SKUNDAIS PIKTNAUDŽIAUJAMA
Smurtą šeimoje patiriančios moterys dažniausiai patiria „fizinio skausmo sukėlimus“, „nežymius sveikatos sutrikdymus“, kada ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas.
Dėl sunkesnių sužalojimų pareigūnai praėjusiais metais pradėjo dešimt tyrimų, pusantro šimto atvejų nuspręsta tyrimo neatlikti. Remdamiesi galiojančiais įstatymais, pareigūnai dažniausiai moterims siūlo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas „Santarvę“ informavo, kad atvejai, kada į teismą kreipiasi šeiminio smurto aukos, – labai reti. Situacija nesikeičia jau keliolika metų.
„Tačiau galiu pasakyti tokią tendenciją: padaugėjo atvejų, kada kaltinimai smurtu atsiranda ištuokos bylos eigoje. Kai išsituokiančios šalys nesutaria dėl turto, paleidžiama sunkioji artilerija,“ – pastebėjo pašnekovas.
Galimą moterų piktnaudžiavimą skundais dėl smurto patvirtinto ir komisariato viršininko pavaduotojas T. Ostrauskas.
„Moteriškės irgi nėra šventos, negalvokite, kad tik vyrai smurtauja. Praktika rodo: išsikviečia pareigūnus, o paskui mes iš kitų šaltinių sužinome, kad moteriškė seniai nori skirtis ir reikia surinkti kompromatą vyrui. Reikia įrodyti, kad vyras smurtautojas, pijokas. Tada galėtų tinkamai turtą pasidalinti, vaikų pas vyrą nepaliktų,“ – situacijas vardijo pareigūnas.
Nuotrauka Eltos.: Sutuoktinių santykiai be fizinio ar psichologinio smurto – kol kas tik siekiamybė. Teigiama, kad kas trečia moteris šeimoje yra nesaugi.
PAGALBA
„Pagalbos moterims linija“ – tai savanoriška tarnyba, teikianti nemokamą emocinę pagalbą telefonu moterims visoje Lietuvoje.
Skambučių laukiama nemokamu 8 800 66 366 telefonu darbo dienomis nuo 10.00 iki 21.00. Skambinti galima iš fiksuotojo ryšio telefonų, taksofonų, Omnitel, Bitės GSM ir Tele2 tinklų.
Pagalbos galima sulaukti ir elektroniniu paštu pagalba@moteriai.lt
