Rajone nėra statistikos, kiek ir kokių šunų auginama. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Savivaldybės valdininkai ir politikai prakalbo apie legalių naminių keturkojų kapinių poreikį. Kol jų nėra, mažeikiškiai savo nugaišusius ar užmigdytus gyvūnus laidoja bet kur arba išmeta pakelėse. Nemažai jų atsiduria ir buitiniuose konteineriuose.
Vis dažniau kalbama ir apie šunų vedžiojimo aikštelių įrengimą, tačiau dėl jų mažeikiškių nuomonės išsiskiria: vieniems atrodo, kad tai būtų betikslis pinigų išmetimas, kitiems – kad mieste būtų švariau ir saugiau.
Į mieste dėl šunų kylančias problemas dėmesį atkreipė Savivaldybės administracijai bei Tarybos Kaimo ir gamtos apsaugos komitetui skundą parašiusi gyventoja. Moteris piktinosi netvarkingais keturkojų augintojais, šunų teršiama aplinka, nesaugumu ir kt.
Mažeikiškė norėjo sužinoti, kas atsakingas už tokios situacijos kontrolę ir kokių priemonių imamasi siekiant sudrausminti keturkojų šeimininkus. Moteris ne tik skundėsi, bet ir siūlė, kaip spręsti problemas.
Tokių skundų ne kartą yra sulaukusi ir „Santarvė“.
Patys šunų augintojai kalba apie jiems rūpimus dalykus – Mažeikiuose nėra nė vienos keturkojų vedžiojimo aikštelės, be to, reikia naminių gyvūnų kapinių.
Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto posėdyje politikai, susipažinę su mažeikiškės laišku, pritarė, kad problemos egzistuoja ir jas būtina spręsti. Užduotis išsiaiškinti situaciją ir pasiūlyti problemos sprendimo būdus buvo duota Savivaldybės administracijai.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.
Pirmiausia savivaldybei reiktų susirūpinti ir deramai pradėti remti gyvūnų draugijos veiklą, o tada nebebus tokio didelio nei kapinių poreikio, nei gyvūnėlių lavonų kiekio.