Palyginus Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žmonių gyvenimą, rezultatai apstulbino – kas penktas lietuvis skursta. Kiek į tą skaičių pakliūva mažeikiškių?
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, mūsų miestas kai kuriais aspektais lenkia bendrą Lietuvos statistiką. Daugiau naudojamasi komunikacijomis – internetu, kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, laisviau nei visoje Lietuvoje kalbama angliškai. Tuo pat metu vidutinės vieno asmens ir šeimos pajamos yra mažesnės už Lietuvos vidurkį.
Jei skurdo lygį vertintume pagal mūsų rajono vidutinį atlyginimą, skurstantis mažeikiškis būtų tas, kuris uždirba 900 Lt ir mažiau.
Bet ar galėtume teigti, kad šis rodiklis universalus ir Mažeikiuose mažiau skurstančiųjų?
GYVENANTIEJI IŠ PAŠALPŲ SAVĘS
NELAIKO SKURDŽIAIS
Mažeikių darbo birža informuoja, kad per praėjusių metų 9 mėn. vidutinis mažeikiškių atlyginimas buvo 1489 Lt. Bet taip pat daug šeimų gyvena iš socialinės paramos.
Mažeikių rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė sako, kad per praėjusius metus įvairias socialines pašalpas gavo 1655 šeimos: „Tai tos šeimos, kurių pajamos neviršija 205 Lt. Šie žmonės gali kreiptis dėl kompensacijos už šildymą, o vaikams galima suteikti nemokamą maitinimą mokyklose“.
Prieš keletą metų atliktas tyrimas atskleidė, kad savęs skurdžiais nelaiko ir tie, kurie gyvena nuo pašalpos iki pašalpos.
Urvikiškė Rima augina 3 mažamečius vaikus. Abu su vyru yra nedirbantys, gyvena iš pašalpų vaikams.
„Gaunamų pinigėlių kartais pritrūkstame – bet vaikai ir aprengti, ir pavalgę. Auginame vištas, tai ir kiaušinių netrūksta. Šiemet pagaliau pašalpas padidino, tai geriau truputį“, – sako Rima ir priduria, kad būtų geriau, jei pašalpas šiek tiek dar didintų, bet kol kas jų užtenka.
Nuo metų pradžios motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa iki vaikui sueis vieni metai padidėja 15 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio, o auginantys vieną ar du vaikus iki 3 m. gaus 97 Lt.
MOKINIUS PAREMIA
VALSTYBĖ
Mažeikių rajone yra apie 2000 mokinių, kuriems skiriama socialinė parama. Parama yra dvejopa – vaikai gali gauti nemokamą maitinimą ir gali būti aprūpinti mokinio reikmenimis. Kadangi sąlygos gauti paramą yra tokios pat, tai jas dažnai gauna tie patys vaikai. Tiesa, nuo šiol vienkartinę išmoką – mokyklos priemonėms įsigyti – galima gauti bet kada mokslo metų eigoje, anksčiau buvo galima tik rugsėjo mėnesį.
Dėl socialinių problemų labiausiai nukenčia vaikai. Mokyklinio amžiaus vaikus globoja Lietuvos valstybė. Šiemet įsigaliojo Socialinės paramos mokiniams įstatymas.
Mažeikių rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sako, kad naujoji paramos skyrimo tvarka nedaug kuo skiriasi nuo buvusiosios.
„Pasikeitimai naudingesni tėvams. Šiemet supaprastintas dokumentų tvarkymas, užtenka užpildyti tam skirtą pažymą, o tada jau socialinis darbuotojas visą informaciją mato savo kompiuteryje. Be to, daug patogiau kaime gyvenantiems žmonėms – dokumentus gali pristatyti į seniūnijas, nereikia važiuoti į miestą“.
SENELIAMS PADEDA
SOCIALINĖS
DARBUOTOJOS
Tyrimas atskleidė, kad vienas iš didžiausių Lietuvos skurdo židinių – pensinio amžiaus žmonės. Dauguma mažeikiškių gauna vidutinę pensiją – šiek tiek daugiau nei 400 Lt.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Birutė Ignotienė sako, kad minimalią, du kartus mažesnę už vidutinę, pensiją gauna labai mažai žmonių. Nedaugelis gauna ir daugiau nei 1000 litų – tai buvę „Mažeikių naftos“ darbuotojai ar prieš daug metų kasyklose dirbę žmones.
Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Audronė Dainienė sako, kad senyvo amžiaus kaimo žmonėms sunku išgyventi, nors ir gauna vidutines pensijas: „Tie 400 litų – nedaug. Juk reikia kuro pirkti, vaistai brangūs, nors ir kompensuojami, maistas, o apie drabužius net nekalbu. Seniūnijos darbuotojai sunkiau gyvenančius žmones gali tik pakonsultuoti, o dėl realios pagalbos jie gali kreiptis į Mažeikių r. Socialinių paslaugų tarnybą. Tarnybos darbuotojos nemokamai suteikia socialines paslaugas“.
Seniūnijos darbuotoja džiaugiasi, kad visi, kurie tik kreipiasi, gauna šią paramą. Dažniausiai kaimo gyventojai prašo padėti apsitvarkyti namuose, parnešti maisto, darbuotojos padeda nueiti pas gydytoją.
AR VISIEMS
REIKALINGAS DARBAS?
Mažeikiuose nedarbo lygis didesnis nei bendras visoje Lietuvoje – 6,3 proc. (šalies vidurkis 3,7 proc.). Nors laisvų darbo vietų mūsų mieste kiekvieną mėnesį būna apie 120, bet ne visos žmonių grupės lengvai įsidarbina.
Mažeikių darbo biržos direktorė Alfreda Normantienė pamini jaunimą, žmones su negalia, kaimo gyventojus ir priešpensinio amžiaus mažeikiškius – jiems reikalinga pagalba. „Šioms bedarbių grupėms yra skirtos programos, pagal kurias organizuojami profesiniai mokymai, jie gali kelti kvalifikaciją. Kitas programos etapas – kada kuriamos naujos darbo vietos“, – sakė direktorė.
Bet ne visi nori eiti dirbti.
Jau daug metų su šeimomis iš rizikos grupės dirbanti Nijolė Matutytė pastebi, kad vaikai renkasi savo tėvų gyvenimą.
„Yra nemažai sunkiai, bet tvarkingai gyvenančių šeimų, bet daugumos didžiausia problema – alkoholis. Dėl to tėvai praranda darbus, gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų. Kartais ir jų negauna, nes tiesiog nemoka ar nežino, kur susitvarkyti dokumentus. Ir kas blogiausia – jie nesistengia dėl savo šeimos, nes žino, kad kažkas už juos pasirūpins. Ateis socialinis darbuotojas ir viską sutvarkys. Net maisto reikia mokyti pirkti, kitaip motina, gavusi 10 Lt, nenupirks maisto, o iš lentynos prigriebs kavos. Baisu, kad ir vaikai seka jų pėdomis. Iš jau užaugusių vaikų tik keletas susirado darbą, vienas įstojo į aukštąją mokyklą, o dauguma šlaistosi gatvėmis, kai kurie pakliuvę į įkalinimo įstaigas“, – patirtimi dalijosi specialistė.
SKURDAS SKATINA
NUSIKALTIMUS?
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad nusikaltimus paskatina skurdas.
Mažeikių rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininkas Talidas Ostrauskas sako, kad taip manyti klaidinga.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dėl skurdo kyla maždaug 60 proc. nusikaltimų. Tai dažniausiai smulkios vagystės, buitinės žmogžudystės. Ir konfliktai kyla ne dėl kepaliuko duonos, o dėl butelio degtinės ar narkotikų. Daug nusikaltimų daro ir turtingieji, tik ne visi jie išeina į viešumą – neteisėtais būdais kraudamiesi turtus arba kartais, kad ir kaip juokingai ar keistai skambėtų, iš neturėjimo ką veikti, pavyzdžiui, turtingųjų vaikų nusikaltimai“.
Pareigūnas svarsto, kad visų nusikaltimų priežastis – moralinis nuosmūkis. Jei žmogus turtingas, tai nereiškia, kad jo vidus nėra skurdus.
„Nebėra jokio tikėjimo, religijos, tai ir daugėja nusikaltimų. Kai kas anksčiau sakydavo, kad nusikaltimai kyla dėl neišsilavinimo, bet juk visi rašyti, skaityti išmokome, o nusikaltimų nemažėja“, – dėstė savo nuomonę T. Ostrauskas.
Psichologė Lina Bogužienė pritaria tokiai nuomonei: „Nusikaltimus daro ir turtingieji, ir dar kokius – valstybė patiria didelių nuostolių dėl slepiamų mokesčių. Tiek neturtingų, tiek turtingų žmonių nusikaltimų priežastis yra ta pati – pasitenkinimo šaltinis. Juk vaikas paslapčia nugvelbia saldainį, nes jis nori mėgautis jo skoniu, narkomanas apiplėšia žmogų, nes nori įsigyti narkotikų, o garsios įmonės vadovas slepia mokesčius, nes nori nusipirkti naują mašiną. Kodėl? Nes mes norime vis daugiau ir daugiau – materializmas persmelkęs visą visuomenę“.
