Šilumos tiekėjai dėl biokuro naudojimo pigesnės paslaugos gyventojams nežada.
Galimybė pritraukti europinių pinigų ir pasistatyti naują elektrinę sužavėjo ne tik „Mažeikių šilumos tinklus“, bet ir gyventojams atstovaujančius politikus. Už naują jėgainę balsavo visi (išskyrus vieną) Tarybos nariai. Tiesa, šilumos tiekėjai dėl biokuro naudojimo pigesnės šilumos nežada, tačiau tikina, kad jos kaina stabilizuosis.
DUJOS BRANGINA ŠILUMĄ
Pastaruoju metu bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovai vis garsiau kalba apie tai, kad šilumos kainą ne gyventojų naudai koreguoja brangstančios gamtinės dujos. Naudojant tokį kurą pagaminama apie 60 proc. šilumos. Ypač šilumininkus „smaugia“ brangstantis dujų perdavimo ir pajėgumų mokestis, kuris siekia 93,5 tūkstančio litų už tūkstantį kubinių metrų.
„Nuo 2014 metų privaloma tvarka Lietuva turės įvesti akcizą gamtinėms dujoms. Tad gamtinės dujos tik brangs“, – prognozavo bendrovės generalinis direktorius Jonas Jurkus.
Todėl šilumos tiekėjai kaip apie panacėją nuo visų problemų dabar kalba apie jėgainės, kuri naudotų biokurą, statybą. (Beje, prieš keletą metų ne mažiau buvo šlovinamos ir gamtinės dujos – B.R.)
TIKIMASI LĖŠŲ IŠ EUROPOS SĄJUNGOS
Anot „Mažeikių šilumos tinklų“ direktoriaus J. Jurkaus, esant tokiai situacijai, būtų nusikaltimas nereaguoti į Ūkio ministerijos paskelbtą kvietimą teikti paraišką dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo energijos gamybai. Viena iš remiamų sričių yra naujos efektyvios elektrinės, naudojančios atsinaujinančios energijos išteklius.
Paskaičiuota, kad biokogeneracinės jėgainės statyba Mažeikiuose kainuotų iki 28 milijonų litų.
„Mažeikių šilumos tinklai“ yra Savivaldybės įmonė, tačiau jos vadovas patikino, kad rajono biudžetui nereikėtų prisidėti nė lito.
„Be abejo, pati įmonė niekada nesugebėtų pasistatyti tokios elektrinės. Jeigu laimėtume konkursą, pusę investicijų padengtų Europos Sąjungos parama, kitai daliai būtų reikalinga ilgalaikė paskola. Dalį lėšų, apie 2–3 milijonus litų, tikimės sutaupyti“, – finansavimo šaltinius vardijo bendrovės direktorius.
Jeigu mažeikiškiai šilumininkai laimėtų konkursą, jėgainę jie tikisi pastatyti per 12–15 mėnesių.
VADOVAVOSI GALIMYBIŲ STUDIJA
J. Jurkus pasakojo, kad bendrovė, prieš apsispręsdama dalyvauti konkurse, pasitelkė specialistų, mokslininkų žinias. Mažeikiškių užsakymu tuo užsiimanti bendrovė parengė galimybių studiją dėl biokuro plėtros ir jo efektyvesnio panaudojimo šilumos gamybai.
Studiją parengusios bendrovės atstovas Romas Lukoševičius Tarybos narius informavo, kad tarptautiniai įpareigojimai Lietuvą verčia imtis permainų – iki 2020 metų vadinamieji alternatyvūs šaltiniai energijos gamyboje turėsią sudaryti 23 procentus.
JĖGAINEI TARĖ „TAIP“
Tarybos nariai, atrodo, nepuolė stačia galva pritarti jėgainės statybai „Mažeikių šilumos tinkluose“. Buvo sudaryta komisija, kuriai patikėta atlikti biokuro plėtros ir efektyvesnio jo panaudojimo Šilumos tinklų katilinėje galimybių studiją ir sudaryti verslo planą.
Komisijoje dirbę Sigitas Kaktys, Gintautas Šmaižys, Arvydas Šemeta ir Darius Seilius Tarybai siūlė pritarti naujos jėgainės statybai.
Kaip vyksta šilumos energijos gamybos procesas, devyniolika Tarybos narių (tiek tądien dalyvavo posėdyje) pamatė ir išgirdo per praėjusią savaitę Šilumos tinkluose vykusį Tarybos posėdį.
„Kad visi Tarybos nariai galėtų iš arčiau susipažinti su situacija vietoje ir lengviau būtų apsispręsti, pritarti ar ne jėgainės statybai“, – išvažiuojamojo posėdžio tikslą paaiškino Savivaldybės meras Antanas Tenys, pats teigiamai vertinantis šilumininkų siekius į Mažeikius pritraukti europinių investicijų.
Aštuoniolika politikų jėgainei pasakė „taip“, susilaikė tik Daiva Šideikienė.
KAINOS MAŽINIMO NEŽADĖJO
Galbūt dėl to, kad jėgainės statybai biudžeto pinigų nereikia, pagrindinio pranešėjo Šilumos tinklų generalinio direktoriaus J. Jurkaus politikai klausimais nevargino.
Tarybos narys Vilhelmas Džiugelis klausė, ar įmonės vadovas prisiima atsakomybę, kad įgyvendinus projektą mažeikiškiams šiluma nepabrangs.
„Kalbėti apie kainos mažinimą neatsakinga. Galima stabilizuoti šilumos kainą“, – nekonkrečiai atsakė direktorius.
Tarybos narė Laimutė Kačerauskienė bandė ištraukti konkretesnį atsakymą. Ji pastebėjo, kad ankstesnėje studijoje buvo parašyta, jog dėl didelių investicijų numatomas šilumos energijos gamybos kainos padidėjimas.
J. Jurkus neneigė to. Tačiau paaiškino, kad vėliau verslo planas buvo koreguotas iš viso šešis kartus ir šilumos gamybos kaina krito.
Anot J. Jurkaus, įvertinti reikėtų ir tai, kad Europos Sąjungos parama ateityje leistų užsidirbti – iš elektros gamybos ir atmosferos taršos leidimų pardavimo. Skaičiuojama, kad bendras pelnas siektų iki 1,25 milijono litų per metus ir tai būtų pagrindinis ekonominis privalumas. Esą Taryba spręstų, kur tuos uždirbtus pinigus panaudoti. Didelė problema – vamzdynai, dabar jų pakeista tik 40 proc.
Jėgainės atsipirkimo laikas – devyneri metai, ji galėtų dirbti dvidešimt metų.
MEDIENOS NETURĖTŲ TRŪKTI
Tarybos narius domino, ar jėgainės darbui nepritrūks biokuro. Tuo labiau kad, kaip pastebėjo V. Džiugelis, baldininkai Seime proteguoja įstatymo pakeitimus, kurie jiems, apsirūpinant mediena, suteiktų pirmenybę. Ar ateityje neatsitiks taip, kad pritrūksime medienos?
„Ir man tai kelia nerimą. Bet mokslininkai yra paskaičiavę, kad Lietuvoje 15-ai metų medienos yra užtektinai, tik reikia ją efektyviau panaudoti“, – samprotavo šilumininkų vadovas J. Jurkus.
„Mažeikių šilumos tinklai“ jau seniai medieną perka, anot J. Jurkaus, tarptautinėje rinkoje – Latvijoje, Baltarusijoje, kt. šalyse. Tačiau, jo nuomone, Seimas turėtų įteisinti biokuro biržos steigimą Lietuvoje.
Bendrovė, skelbdama konkursą dėl aprūpinimo malkomis, yra numačiusi saugiklius.
„Jeigu nebus vykdomos sutartys, tiekėjai turės ne tik sumokėti dviejų milijonų litų baudą, bet ir skirtumą tarp dujų ir biokuro kainos“, – paaiškino įmonės vadovas.
POLITIKAS MERUI ĮTEIKĖ PAKLAUSIMĄ
Nors Tarybos narys S. Kaktys ir pritarė europinei investicijai, tačiau, jo nuomone, bendrovė kartu su Savivaldybės taryba turi daugiau rodyti iniciatyvos sprendžiant UAB „Intergas“ gamtinių dujų pajėgumų ir perdavimo mokesčių sumažinimo klausimą, „kad biokuro plėtros naudą pajustų vartotojai“.
Be to, politikas merui A. Teniui gegužės pradžioje yra įteikęs paklausimą, kuriame prašo Savivaldybės Tarybos posėdyje pateikti išsamią informaciją raštu bei žodžiu dėl gamtinių dujų tiekimo sutarties Mažeikių miestui.
„Mažeikių šilumos tinklai“ moka nepagrįstai aukštą, beveik 4 milijonų litų per metus gamtinių dujų galios bei perdavimo nuo Akmenės iki Mažeikių mokestį. „Abonentinė“ sutartis pažeidžia viešąjį interesą, neleidžia mažinti šilumos gavybos kaštų gyventojams, trukdo pritraukti investicijas biokogeneracinės elektrinės statybai“, – tokius paklausimo argumentus „Santarvei“ išdėstė politikas.
Mero A. Tenio siūlymu, į S. Kakčio paklausimą informaciją paruoš Tarybos narių darbo grupė. Ta užduotis atiteko politikams, ruošusiems siūlymus dėl jėgainės statybos.
„Su naujais „Intergas“ vadovais deruosi, vedu agresyvias ir diplomatines derybas. Jie lyg ir linkę derėtis. Tikiuosi gerų rezultatų. Tikiuosi, kad pavyks nusiderėti galios mokesčio“, – „Santarvei“ teigė J. Jurkus.
Anot direktoriaus, sutartis su „Intergas“ taip surežisuota, kad iki 2017 metų reikia arba pirkti numatytą dujų kiekį, arba mokėti 4 milijonus litų už transportavimą ir tos išlaidos įskaičiuotos į dabartinę šilumos kainą. Tikimasi, kad po gerų penkerių metų situacija „reikšmingai keistųsi“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Tarybos nariams buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis „Mažeikių šilumos tinkluose“.
