Ketvirtadienį Savivaldybės tarybai turėtų būti pateikti du sprendimų projektai dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Politikai turės nuspręsti, ar palikti iki šiol buvusią 12,5 Lt už kWh kainą, ar ją pakelti beveik 19 proc.
Meras Vilhelmas Džiugelis įsitikinęs, kad taip išaugusi šilumos kaina taps milžiniška našta ne tik gyventojams, bet ir Savivaldybės biudžetui. Juolab gruodžio mėnesį ji turėtų būti dar kartą didinama.
Ypač nerimauja švietimo įstaigų vadovai – pakėlus šilumos kainą, vien mokykloms papildomai prireiktų beveik 200 tūkst. litų.
PATIRIA NUOSTOLIUS
Pastaruoju metu visi Tarybos komitetai svarstė sprendimo projektą dėl perskaičiuotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos.
„Mažeikių šilumos tinklai“ pageidauja, kad nuo liepos 1 dienos vartotojai už šilumą mokėtų beveik 19 proc. daugiau. Jeigu Taryba pritartų, šilumos kaina išaugtų nuo 12,5 Lt už kWh iki 14,85 Lt.
Pasak UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktoriaus Jono Jurkaus, pagrindinė kainų kėlimo priežastis yra daugiau nei dvigubai išaugusi mazuto kaina. Praėjusių metų pradžioje tona mazuto kainavo 450 litų (be PVM), šiemet – 917 litų.
J. Jurkus akcentavo, kad šilumos kaina nėra keliama – tik perskaičiuota kuro dedamoji dalis. Bazinė kaina turėtų būti perskaičiuota gruodžio mėnesį.
Prognozuojama, kad šilumą tiekianti įmonė šiuos metus baigs nuostolingai. Jau dabar turima daugiau nei 160 tūkst. litų nuostolį.
PROGNOZUOJA SKOLAS
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus įspėjo, kad švietimo įstaigų biudžetuose nėra numatytas šilumos kainų kėlimas. Apskaičiuota, kad, jas padidinus 19 proc., vien mokykloms papildomai prireiktų apie 200 tūkst. litų.
„Mes vos vos išsitenkame dabartinėse kainose. Kiek žinau, rajono biudžete tokių lėšų nėra numatyta. Jų tikriausiai ir nebus. Vadinasi, švietimo įstaigos už šilumą praktiškai nemokės“, – nerimavo vedėjas.
Komiteto pirmininkė Stasė Čupkovienė „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovo klausė, ar įmonei bus naudinga, jeigu biudžetinės įstaigos klimps į skolas.
„Mazuto kaina nepriklauso nuo įmonės kolektyvo ar Tarybos narių. Deja, ji priklauso nuo rusų“, – atsakė J. Jurkus.
S. Čupkovienė priminė, kad J. Jurkus yra ne tik „Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius, bet ir Tarybos narys, todėl jam taip pat turėtų rūpėti, kaip iki naujojo biudžeto patvirtinimo gyvens švietimo įstaigos.
Papasakojęs apie įmonės pasiekimus ir rūpesčius, socialdemokratas pareiškė, kad Savivaldybė privalės ieškoti galimybių toms išlaidoms padengti. Be to, iki šiol Savivaldybės įmonės pakankamai gerai mokančios už šilumą, skolos nuolat mažėjančios.
„Jeigu skolos mažėja, vadinasi, jūs turite rezervų nekelti kainos“, – svarstė komiteto pirmininkė.
Šie S. Čupkovienės žodžiai liko neišgirsti.
ŽLUGDOMOS MOKYKLOS
Švietimo vedėjas A. Stokus „Santarvei“ apgailestavo, kad iki šiol niekas nepaaiškina, iš kur švietimo įstaigos gaus tuos 200 tūkst. litų.
„Mokyklos po truputį pradėjo geriau gyventi. Dabar jos vėl yra žlugdomos. Žinoma, gyvenimas verčia kelti kainas – nuolat brangsta energetiniai ištekliai. Tačiau negi jie neturėjo Šilumos tinklų plėtros vizijos? Juk iš direktoriaus lūpų sklido gandai apie tai, kiek jie gauna milijonų, leisiančių nekelti kainos. Nesuprantu, kodėl jie dabar šneka, kad neturi vidinių rezervų. Jie turėtų prisiminti, kad yra ne privati, o Savivaldybės įmonė“, – piktinosi vedėjas.
A. Stonkus teigė negalįs suprasti, kodėl „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovai iki šiol nesusitiko su biudžetinių įstaigų direktoriais, nepaaiškino, kodėl reikia kelti šilumos kainas.
„Paprasčiausiai jie pasitelkė kirvio metodą: mes keliame, o jūs kapstykitės, kaip norite. Meras yra teisus sakydamas, kad toje įmonėje nėra vadybos“, – įsitikinęs Švietimo skyriaus vadovas.
A. Stonkaus nuomone, jau prieš kelerius metus reikėję pradėti po truputį kelti šilumos kainas – niekam nebuvo paslaptis, kad kuras brangsta ir dar labiau brangs. Taip būtų išvengta staigaus kainų šuolio bei sukaupta resursų įmonei modernizuoti.
„Dabar kaip iš giedro dangaus nukrinta pareiškimas, kad lupsime net devyniolika procentų“, – neslėpė pasipiktinimo A. Stonkus.
PARENGTI DU PROJEKTAI
Meras Vilhelmas Džiugelis taip pat įsitikinęs, kad taip išaugusi šilumos kaina taps didele našta ne tik gyventojams, bet ir Savivaldybės biudžetui. Jokių resursų nėra padengti tam skirtumui.
Meras priminė, kad kainą būtina tvirtinti, nes Tarybos patvirtintos kainos galiojimo laikas jau yra pasibaigęs prieš tris mėnesius.
„Vadinasi, dabar nėra jokios kainos“, – skėsčiojo rankomis Tarybos vadovas.
V. Džiugelio nurodymu, yra parengtas dar vienas sprendimo projektas, kuriuo siūloma tvirtinti tą pačią 12,5 Lt už kWh centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Šį sprendimą projektą šiandien turėtų svarstyti koalicijos partneriai.
„Manau, kad Šilumos tinklai turi rezervų, tik jų neieško. Vėliau galbūt kainą reikėtų kelti, tik daug mažesniu procentu. Manau, kad tai galima padaryti gruodžio mėnesį. Kodėl reikia kelti du kartus? Kodėl bijoma žmonėms pasakyti tiesą?“ – teigė meras.
V. Džiugelio nuomone, jeigu Taryba nepritars kainos kėlimui, „Mažeikių šilumos tinklai“ bus priversti gerinti įmonės vadybą.
„Manau, kad tai bus jų sudrebinimas. Pernai buvo žadama, kad kainų nekels, o dabar pareiškia, jog negalėję prognozuoti tokio mazuto kainų šuolio. Negali būti tokių pasiteisinimų, juk tam ir yra vadybininkai, kad tokius dalykus prognozuotų. Savivaldybė negali būti apkaltinta nieko nedariusi, kad kainos nebūtų keliamos. Tam skyrėme pustrečio milijono litų. Dabar atėjo laikas Šilumos tinklams atsakyti už tuos pinigus“, – kalbėjo V. Džiugelis.
TRŪKSTA LANKSTUMO
Mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius „Santarvei“ sakė, kad dėl iki šiol nepatvirtintos šilumos kainos susidarė dviprasmiška situacija. Pirmiausia, jeigu Taryba nuspręstų nekelti šilumos kainos, ją padidintų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Antra, gana sudėtinga metų viduryje kelti kainą – biudžete tai nėra numatyta.
Iki šiol laukiama Savivaldybės administracijos išvadų, kaip ketinama kompensuoti kainų skirtumą.
„Manau, kad šilumos kaina turėjo būti didinama laipsniškai. Žinoma, lengva pasakyti, kad kaina turi būti tokia ar tokia ir mūsų daugiau niekas nedomina. Manau, absurdiška Šilumos tinklų ekonominius rodiklius iškelti aukščiau už kitas įmones ar gyventojus. Manau, šios įmonės vadovams trūksta lankstumo“, – svarstė V. Bugnevičius.
ADMINISTRACIJOS RŪPESTIS
Savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ valdybos pirmininkas Bronius Kryžius teigė, kad švietimo įstaigų vadovai neturėtų nerimauti dėl kainų kilimo – Savivaldybė rasianti pinigų skirtumui kompensuoti. Svarbiausia, kad mokyklos ir darželiai išsitektų jiems skirtuose šilumos kiekio limituose.
„Kaina yra Savivaldybės administracijos rūpestis. Jeigu kaina nebus pakelta, Savivaldybė turės kompensuoti Šilumos tinklų nuostolius. Iš kurio galo bežiūrėtum, vis tiek tai yra mūsų rūpestis“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius.
Pasak B. Kryžiaus, dabar yra pats palankiausias laikas kainai kelti. Anksčiau kainos negalima buvo didinti, nes laukta euro įvedimo.
„Mano nuomone, sprendimą dėl kainų kėlimo turėtų priimti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ne politikai. Tai būtų teisingiausia. Nežinau, kodėl pernai Jonas Jurkus žadėjo nekelti šilumos kainos. Tikriausiai todėl, kad yra politikas. Manau, kad nėra gerai, jog tokios stambios įmonės vadovas yra ir Tarybos narys“, – svarstė B. Kryžius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
A. Stonkus nuogąstauja, kad, pakėlus šilumos kainas, švietimo įstaigos įklimps į skolas.
Tuo tarpu J. Jurkus įsitikinęs, kad Savivaldybė privalės surasti lėšų kainų skirtumui padengti.
