Šisbeitauskas
Štai ir sulaukėme visuotinės jo didenybės gripo epidemijos: paguldė ji ir mažeikiškius. Šiuo metu elgtis galima taip, kaip nusprendžia įmonių, mokyklų ir darželių vadovai: vieni dirba, kiti gripo saugojasi ir pataria į darbą sergant geriau neiti.
Uždarinėti grupes itin nenaudinga darželiams: kuo mažiau vaikų, tuo prasčiau su pinigėliais. Todėl vaikai ir buriami į nesergančiųjų grupes. Bet, neduok Dieve, ten pasimaišytų bent vienas, nešiojantis gripo virusą: tuoj pat jį pasigautų kiti. Kita vertus, ką daryti tėvams, jei jiems žūtbūt reikia eiti į darbą, o mažylio nėra kur palikti?
Kažkokia netvarka: jei jau vaikas susirgo, vienas iš tėvų turėtų jį slaugyti namuose, o darbdaviai dėl to turėtų būti pakantūs. Šiaip epidemijos metu reikėtų uždaryti darželius, kad liga neplistų toliau. Tada reikėtų ir tuos tėvus, kurie neturi kur palikti vaikų, o darželis uždarytas, atleisti nuo darbo – bent vieną iš jų. Bet tai, žinoma, tik utopija, teorinis pasvarstymas.
Kiek kitaip yra mokyklose: nors klasėse ir pusė mokinių, pamokos vyksta. O ką daryti tiems, kurie serga? Kaip jie išmoks tai, kas buvo dėstoma jų klasiokams? Todėl komentaruose beveik visų mokyklų mokinukai piktinasi mokyklų vadovais, kurie neuždaro mokyklų ir liepia vaikams į pamokas eiti iki tol, kol susirgs visi. Kas kita, jei tai kokia istorijos ar lietuvių kalbos pamoka, kurių medžiagą galima įsisavinti paskaičius vadovėlius. O jeigu tai matematika, fizika ar chemija, kur reikia, kad mokytojas paaiškintų? Praleidus kažkurią dėstomos medžiagos dalį, ne visi vaikai įstengs suprasti tai, kas dėstoma, atėję po savaitę trukusios ligos ar dar vėliau.
Žinoma, juoką kelia tokie priekaištai: moksleiviai, susirgę gripu ir negalintys sėdėti pamokose, piktinasi, kad nebesužinos, kaip baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Tokiems naivuoliams galiu pasakyti tiek, kad karas baigėsi seniai. Jei dar ką nors norite sužinoti, pasiimkit istorijos vadovėlį – ten viskas surašyta. Tai ne kokia algebra, kurios be mokytojo pagalbos neįmanoma įkirsti.
Dar kita mokinukų, besipiktinančių, kodėl epidemijos metu neuždaromos mokyklos, grupė – tie, kurie tik ir laukia dienos, kai nevyks pamokos ir jie galės turėti papildomas nenumatytas atostogas: pats nesergi, temperatūros nėra, kaulų nelaužo, tad kodėl vieną kitą dienelę nepailsėjus ir nepraleidus prie dar vienos visuotinės epidemijos – kompiuterio?
Žodžiu, mokiniams gripas kaip loterija: vieniems sekasi, kitiems nelabai.
Kokia epidemija – bet tikrai ne gripo, apstojo mūsų Seimo narius, neaišku. Ir kažkas juk turėtų išsiaiškinti, kodėl jie nenori sėdėti posėdžiuose, kitaip sakant, dirbti savo tiesioginio darbo. Užuot sugriežtinus posėdžių lankymo režimą, jie pasidarė taip, kad galėtų praleisti dar daugiau Seimo posėdžių: esą jiems reikia kuo daugiau laiko būti su rinkėjais, kad sužinotų jų problemas. Puiki priežastis simuliuoti: kas gi nustatys, kur vienas ar kitas Seimo narys bus tą ar kitą dieną? O pinigėliai į kišenę vis tiek kapsi. Ir nemaži. Kai kas iš mūsų apie tokias sumas net sapnuoti nedrįsta.
Nežinau, kaip kiti, o aš jau laukiu Užgavėnių antradienio: kiek čia liko – tik pora dienelių. Laukiu todėl, kad labai pasiilgau mamos keptų mielinių blynų ir to jaukaus, malonaus, visus namus užpildančio jų kvapo. Tiesa, dabar skanių blynų galima nusipirkti ir parduotuvėse, bet savi yra savi. Beje, vieno prekybos tinklo reklaminiuose lankstiniuose perskaičiau, kad Užgavėnių dieną parduotuvėse bus vaišinama blynais ir gros liaudiškos kapelos. Ir pridėtas sąrašas parduotuvių, kur tos linksmybės vyks. Vyks Ventoje, kur yra tik viena to tinklo parduotuvė, Akmenėje, Telšiuose, bet Mažeikiuose, turinčiuose net keturias parduotuves, jokie muzikantai niekur negros. Ką gi, mums jokių muzikantų nereikia, nes mes ir taip linksmi žmonės.
Linksma būna tada, kai vakare nešviečia nė vienas gatvės žibintas ir žmonės tokiame neramiame kvartale ties Draugystės gatvės bendrabučiais turi vaikščioti tamsoje. Antradienį tamsoje skendėjo Taikos gatvė ir mūsų kiemas, kadangi lempa, apšviečianti jį, prijungta prie gatvės apšvietimo. Šiaip ne taip prisiskambinus į miesto apšvietimą valdančią bendrovę, atsiliepusi mergina pareiškė, kad už apšvietimą atsakinga Savivaldybė ir skambinti reikia ten. Tai bent! Į Savivaldybę – aštuntą valandą vakaro. Lyg ten sėdėtų koks valdininkas ir spaudytų miesto apšvietimo jungiklius. Taip ir pratūnojome visą vakarą tamsoje. Dėl kažkokių bendrovių aplaidumo ir nenoro dirbti. Ligoninė irgi priklauso Savivaldybei, bet tai nereiškia, kad susirgus žmogui, reikia skambinti vietos valdininkams.
sisbeitauskas@santarve.lt
ir galvojat, kad kas į tai sureaguos? Tas stulpas su žibinti stovi keliasdešimt metų, jis apšviečia keliuką, kuris veda į toliau esančius kiemus ir kelias įstaigas. O kad virš namo atsirastų žibintas, apšviečiantis kiemą, dar geriau: naktį kieme nieko nesimato, nes iš tiesų tas žibintas užgęsta kartu su gatves apšvietimu. Geriau keliais centais mokėti daugiau, bet turėti savą apšvietimą.
Taikos gatvė ir Šisbeitausko kiemas yra skirtingos erdvės ir privataus kiemo apšvietimas iš mokesčių mokėtojų lėšų yra nusikaltimas. Gerai, kad Šisbeitauskas tai atskleidė. Manau savivaldybės klerkai, atsakingi už gatvių apšvietimą, teiksis nukirpti privačius laidus siurbiančius bendro gatvių apšvietimo lėšas. O jei ne, tada prašau po prožektorių kiekvienam kiemui, ir ne nuo gatvės tinklų kurie naktį užgęsta, o nuo individualiai atvesto kabeliuko, kuris užtikrins apšvietimą ir naktį, kada kai šisbeitauskai namo grįžta :) Padėkokit namo gyventojai kaimynėliui :) iškovojusiam teisybę :)
Gan įdomiai Malūkienė Audronė išskirstė mokomuosius dalykus,būtent į svarbius ir nesvarbius,nes anot jos“kad karas baigėsi seniai“tai juk ir arkliui aišku.Nu jo……provincijos lygis sunkiasi ir straipsneliuose.
kas suteikė teisę autoriui vertinti mokytojų darbą?