Mažeikiškiai geru žodžiu mini savaitgalį vykusią vasaros palydėtuvių šventę, kurią Savivaldybės kultūros centras organizavo „Mažeikių naftą“ valdančio lenkų koncerno „PKN Orlen“ padedamas. Viena iš Lenkijos pramogų verslo agentūrų, kuriai buvo patikėta „lenkiškoji“ prisistatymo dalis, pasiūlė į Mažeikius atvežti folkloro ansamblį „Silesiane“ , Europoje gerai žinomą dainininkę InGrid ir… virėjus.
Šventės dalyvių nuomone, didžiausią įspūdį paliko garsenybė iš Italijos skandinavišku vardu ir lenkiškų patiekalų vaišės.
PAGEIDAVO
ŠILUMOS
In-Grid ir jos komanda – dešimt žmonių, padedančių atlikėjai koncertuoti, į Mažeikius atvyko penktadienio vakare. Jokių didelių reikalavimų šventės organizatoriams mažeikiškiams žvaigždė nekėlė.
„Standartinis užsakymas – kad persirengimo kambariuose butų apšvietimas, veidrodis, gazuoto ir negazuoto vandens, dietinės ir paprastos kokakolos. Dar butelis raudonojo sauso vyno”, – vardijo Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Elena Driaučiūnaitė.
Vienintelis išskirtinis pageidavimas – kad patalpoje, kur dainininkė ruošis koncertui, būtų šilta. Viename iš Muzikos mokyklos kabinetų, kur šventės atlikėjai rengėsi koncertui, specialiai Ingrid buvo pastatyti šildytuvai.
KAIP ŠVEDŲ AKTORĖ
Nežinia, ar žvaigždė tokiu būdu saugo balsą ir ginasi nuo vėsių Lietuvos orų, kurių permainingumu gali įsitikinti jau trečią kartą. Prieš dvejus metus ji koncertavo klaipėdiškiams, radijo stoties „Laluna“ gimtadienio šventėje.
Dainininkė pripratusi prie švelnesnio klimato ir karščio. Ji gimė ir užaugo nedideliame miestelyje netoli Parmos, šiaurės Italijoje. Ingridos Emilijanos Albertini – tokia tikroji atlikėjos pavardė – tėvai turėjo nedidelį kino teatrą, tad savo dukrą pavadino garsios švedų aktorės Ingrid Bergman garbei. Filmavimo aikštelėje In-Grid debiutavo dar vaikystėje, jai teko filmuotis serialuose, laisvu nuo filmavimosi laiku ji dar uždarbiaudavo tėvų kino teatro kasoje. Ir dalindavo autografus.
Jaunoji Albertini mokėsi groti gitara, grojo kažką panašaus į džiazą ir prancūzų šansonjė. Dar domėjosi daile, piešė. Beje, dainininkė piešia iki šiol. Kritikai teigia, kad neblogai.
Kai mergina sulaukė pilnametystės, ji ėmė lankytis ir didesnėse kino studijose. Ten In-Grid sutiko du prodiuserius iš Milano, kurie jai pasiūlė įrašų studijoje įgyvendinti jų idėjas. In-Grid įrašė vokalą dainai „Tu es Foutu“, kuri greitai užėmė pirmąsias vietas įvairių Europos šalių populiariausių dainų dešimtukuose. O štai Australijoje ilgą laiką karaliavo angliška šios dainos versija „You promised me“. Tiesa, prieš garsųjį hitą In-Grid savo tėvynėje išgarsėjo kaip San Remo festivalio regioninės atrankos nugalėtoja.
IŠGARSĖJO PIRMĄJA DAINA
„Tu man žadėjai…“ – garsiojoje dainoje mylimajam primena In-Grid. Italijos ir Europos spauda rašė, kad tai beveik „biografinis“ kūrinys, kuris gimė dėl asmeninių išgyvenimų. Dainininkę išdavė mylimas žmogus, ji išvažiavo į Prancūziją, kur Žydrojo Kranto kurortuose bandė paatostogauti ir užsimiršti. Ten ir buvo parašyta daina, kuri dar ir šiandien skamba iš TV ekranų ir radijo imtuvų. Toks savotiškas buvo In-Grid kerštas mylimajam, kuriam, kaip DJ, ilgą laiką teko skelbti ir klausytis savo ekssužadėtinės muzikinių priekaištų…
Trisdešimt trejų metų dainininkė (beje, trisdešimt ketvirtąjį savo gimtadienį ji švęs rugsėjo 11-ąją), kurios profesija – kompozitorė ir aranžuotoja, rimtai domėjosi dar ir filosofija. Studijavo ją aukštojoje mokykloje, baigiamojo darbo tema – apie psichoanalizę ir etiką.
In-Grid – gyvulėlių mylėtoja, buvo laikas, kai jos namuose gyveno didelis būrys kačių, pora šunų ir du triušiai. Idealiam (ar jai patinkančiam) vyrui, pagal In-Grid, būtini trys dalykai: humoro jausmas, jautrumas ir meilė katėms.
Laisvalaikiu In-Grid eina į kiną, skaito ir klausosi muzikos. Tarp jos mėgiamų dainininkų – Edit Piaf, Robis Viljamsas ir Madona.
NUSTEBINO PAPRASTUMU
Savo šlovės viršūnėje prisipažinusi, kad viena didžiausių jos svajonių – išsimiegoti, In-Grid tai galėjo padaryti Mažeikiuose. Dainininkė ir jos kolegos apsigyveno Plinkšių viešbutyje. Poilsiavietėje prie ežero In-Grid praleido net dvi naktis. Sekmadienį mažeikiškiai organizatoriai ją išvežė į Palangos oro uostą.
Įžymybė šventės organizatoriams paliko labai malonų įspūdį. Ir ne tik dėl gerai žinomų dainų, malonaus balso tembro, kurį gerbėjai vadina subtiliu ir seksualiu, bet ir dėl savo nepretenzingumo ir malonaus bendravimo. Žiniasklaida jau yra pastebėjusi, kad dainininkė – „menkas“ kąsnelis geltonajai spaudai: jokių skandalų, jokių išsišokimų, ramus elgesys ir stulbinantis paprastumas. Net makiažo, taip įprasto scenos žvaigždėms, kurios prožektorių šviesoje stengiasi atrodyti ryškiau nei įprastai, mažeikiškiai beveik nepastebėjo. Sceniniai drabužiai taip pat be pretenzijų į žvaigždę – kepurė su snapeliu In-Grid darė panašią į Paryžiaus priemiesčių bernioką, tokį šiuolaikinį Gavrošą.
TANGO SU ŠEIMININKAIS
Baigdama koncertą In-Grid paakino mažeikiškius vyrus šokti.
Skambant kitam dainininkės hitui „InTango“ su In-Grid šį šokį susirinkusiesiems pademonstravo net keturi partneriai. Tarp jų – „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Mročkovskis ir Mažeikių meras Vilhelmas Džiugelis. Rajono vadovui teko sušokti paskutiniuosius „pa“ ir atlikti finalinį šokio elementą – pasiguldyti partnerę ant sulenkto kelio. Už koncertą ir šokį meras atsidėkojo rožėmis.
„Gaila tik, kad rožės ne tamsiai raudonos“, – po plojimų pakomentavo viena iš žiūrovių, matyt, besidominti šokio istorija arba floristika.
Bet vis tiek buvo gražu. Gražu buvo ir tai, kad visiems susirinkusiesiems (o gal net ir visiems Mažeikiams) buvo sudainuota „Ilgiausių metų“. Beje, dainą pradėjo pati In-Grid – ir užtraukė lietuviškai. Dainuota mažiausiai trimis kalbomis – taip sutvirtinta tautų draugystė, išreikšta tolesnio bendradarbiavimo viltis ir, matyt, padėkota už renginį.
BE „ŽVAIGŽDIŠKŲ“
PRETENZIJŲ
Garsenybė apsiėjo be jokios apsaugos. „Tik paprašė, užtikrinti, koncerto metu niekas neliptų į sceną“, – sakė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė. Niekas dainininkės nesaugojo šventės metu, svečių palapinėje In-Grid sėdėjo gana ilgai, bendravo. Jokios apsaugos, be įprastinių darbuotojų, nebūta ir Plinkšių viešbutyje. Dainininkė nereikalavo patiekalų ir gėrimų į numerį, ji nusileisdavo į barą ir užsisakydavo patiekalus.
Labiausiai mažeikiškius organizatorius viešnios abejingumas ištaigai ir komfortui nustebino tada, kai prireikė automobilio ir vairuotojo, galinčio nuvežti In-Grid iki Palangos.
„Tai, kad sekmadienį iš ryto jai reikės išvažiuoti, o mes turime ją vežti, sužinojau per šventę, vėlai vakare, beveik naktį. Pagalvojome: kur dabar reikės ieškoti žvaigždei tinkančios mašinos?“ – pasakojo K. Kinčienė. Mažeikiškių jaudintasi be reikalo. In-Grid tiko senas mikroautobusas „FordTransit“, kurį Kultūros centrui kažkada atidavė šilumininkai.
„In-Grid tik paprašė, kad vairuotojas užliptų į numerį ir padėtų išsinešti daiktus“, – pridūrė E. Driaučiūnaitė.
O In-Grid į kurortą vežęs vairuotojas turėtų ilgai prisiminti malonų bendravimą su žvaigžde ir drauge išgertą puodelį kavos.
MAŽEIKIŠKIAI –
SOTŪS, LINKSMI…
Mažeikiškiams, susirinkusiems į šventę pasidžiaugti pramogomis, loterijomis, koncertu, išsyk pamatyti ir didelį mūsų šalies populiariosios muzikos atlikėjų būrį, ir pasaulyje žinomą dainininkę, užkulisių detalės nerūpėjo. Jie turėjo kuo pasimėgauti: kiekvienas, norėjęs pasukti galvą ar pajudėti, buvo pažymėtas dovanėle, praalkusieji ar šiaip besidomintieji kulinarijos naujovėmis galėjo paragauti lenkiškų patiekalų, kuriuos atsivežė kilnojamosios virtuvės šeimininkai iš Katovicų.
Labiausiai organizatorius nustebino tai, kad tūkstančiai mėsos suktinukų pusgaminių, garnyro, sriubos ir troškinio porcijų bei dvi kepimo krosnys ir trys virėjai sutilpo nedideliame autobusėlyje transporteryje. Svečiai paprašė poros pagalbininkių, kad galėtų sparčiau dalinti patiekalus.
Organizatoriai prisipažino iš pradžių bijoję grūsties prie virėjų palapinės, tačiau vėliau nusiramino.
„Net stebėjausi, kaip tvarkingai mažeikiškiai stoja į eilę, dideli ir maži, kaip ramiai laukia, kol galės pasivaišinti pasirinktu patiekalu“, – sakė K. Kinčienė. Ir pasidžiaugė, kad generalinis šventės rėmėjas pasirūpino vaišėmis, nes mažeikiškiai į vasaros palydėtuves rinkosi jau prieš dvi. O daugelis išbuvo iki pat vidurnakčio.
Tiems, kurie norėjo, virėjai dėjo dvigubas porcijas, norėję pakartoti ar paragauti kitokio lenkiškos virtuvės skanumyno, į eilę stojo ir kitą kartą. Maisto užteko visiems. Iš alkoholinių gėrimų, buvo prekiaujama tik alumi. Lietuvišku.
… IR TRUPUTĮ
IŠSIBLAŠKĘ
Matyt, ir lietuviško alaus, visuotinės linksmybės užteko, kad šventės dalyviai atsipalaiduotų. Kai išaušo kitos dienos rytas, Senamiesčio parke jau sukiojosi „ieškotojai“ – tie, kurie tikisi rasti tuščių butelių ar kitokių gėrybių. Ir praėjęs sekmadienis jų neapvylė. Be įprasto, taros supirktuvėms tinkančio laimikio, anksti kėlę mažeikiškiai esą radę mobilųjį telefoną ir net pinigėlių. Ir tokių šventės atbalsių būta…
K. Kinčienė sakė, kad tokie radiniai nestebina. Nors šioje šventėje lyg ir nebuvo pastebėta itin daug „išsiblaškėlių“. Policininkai pasirūpino keliais „pavargusiais“ asmenimis, vienas kitas iš minios energingiau reiškė savo emocijas.
Lyginant su didžiuliu į šventę susirinkusių mažeikiškių būriu, tai – tik procento nuošimčiai. Manoma, kad šeštadienį į Senamiesčio parką atėjo daugiau nei septyni tūkstančiai žmonių.
Nuotr. Iš oficialios interneto svetainės www.ingrid.it : Mažeikiškius In-Grid nustebino „nežvaigždišku“ charakteriu.
