Savo dvidešimtąjį gimtadienį ansamblis „Bočiai“ pasitinka didžiuliu šventiniu koncertu su spalvinga programa. Nuotr. iš kolektyvo archyvo
Kultūros centro ansamblis „Bočiai“ skaičiuoja veiklos dvidešimtmetį. Kai kuriems jo dalyviams – jau per aštuoniasdešimt, bet kolektyvas nė kiek nesijaučia pavargęs ir šį sekmadienį drauge su vadove Genovaita Jomantiene mažeikiškius kviečia į jubiliejinį gimtadienio koncertą „Juk mes, bočiai, dar jauni“.
Šventiniame „Bočių“ renginyje dalyvaus ir kiti kolektyvai – jų draugai ne tik iš Mažeikių, bet ir iš Klaipėdos, Šilutės.
Ansamblis – iš bendrijos
Senjorų ansamblio „Bočiai“ pradžia siekia 1998 metus: veiksmas prasidėjo dar tada, kai Mažeikių kultūros namai buvo įsikūrę tuometinės Kompresorių gamyklos administraciniame pastate.
„Mažeikiuose neseniai buvo įsikūrusi pagyvenusių žmonių bendrija „Bočiai“. Jai tuo metu vadovavusi Monika Sprindienė atėjo pas mane paprašyti, ar negalėčiau vadovauti saviveikloje norintiems dalyvauti senjorams.
Aš pati tada dirbau su liaudiškos muzikos kapela „Gunda“. Tų norinčių dainuoti buvo nemažai, tad iš bendrijos „Bočiai“ sukūrėme ir tokio pat pavadinimo ansamblį. Taigi galima sakyti, kad kolektyvo idėją sugalvojo Monika, o aš jam vadovauju nuo pat pradžios.
„Bočiai“ tada perėjo Kultūros namų žinion ir dabar tebėra centro kolektyvas“, – pasakojo G. Jomantienė.
Su akordeonu nesiskirianti „Bočių“ vadovė Genovaita Jomantienė ansambliui vadovauja nuo jo įsikūrimo pradžios. Nuotr. iš kolektyvo archyvo
Liko keli senbuviai
Ansamblis „Bočiai“ prasidėjo nuo dvidešimties dalyvių. Iš bendrijos jie nepasitraukė, priešingai – kolektyvas tapo jos pagalbininku ir draugu – koncertuodavo ir tebekoncertuoja vakaronėse, paįvairina bendrijos gyvenimą. Ir kolektyvo narių skaičius nelabai keičiasi: kartais būna 18–20, kartais – šiek tiek daugiau, tad, pasak G. Jomantienės, vidurkis ir liko dvidešimt – tiek dainininkų yra ir dabar.
„Per tuos metus ansamblis keitėsi – nemažai buvusių jo dalyvių jau išėję Anapilin, kiti pasitraukia dėl sveikatos, kitų amžiaus problemų“, – kalbėjo „Bočių“ vadovė.
Nuo ansamblio susikūrimo jame dainuoja gerokai per aštuoniasdešimt perkopusi Bronelė Verslauskienė, Albertas Švažas. Šiek tiek mažiau laiko „Bočių“ veikloje dalyvauja Ina Dailidonienė, Gražina Dargienė, Julija Mikalauskienė, Janina Jučinskienė ir Jovita Gruzdienė.
Jauniausia ansamblio dalyvė – jo seniūnė Angelina Donelienė. Prireikus prie „Bočių“ prisijungia ir Bronius Dauginas – jis kolektyvo vyriausias – būdamas 83-ejų mažeikiškis dar dainuoja ir chore „Atmintis“.
Koncertų nebesuskaičiuoja
G. Jomantienė prisimena: tik susikūrus ansambliui, vienodos aprangos neturėjo, tad pasitenkino klasikiniu stiliumi – juodais ir baltais drabužiais.
„Vėliau iš savo pinigėlių pasisiuvome mėlynus drabužius, dabar, Kultūros centro direktoriaus dėka, raudoną aprangą papuošime naujais švarkeliais. Per šventinį koncertą parsirengsime tris kartus – demonstruosime madas“, – juokėsi pašnekovė.
„Bočių“ vadovė rūpestingai veda kolektyvo žurnalą: registruoja visus koncertus, festivalius, konkursus, išvykas, pasirodymus įvairiuose renginiuose. Moteris stebisi, kiek daug per tuos metus visko būta – ko gero, jau ir nebesuskaičiuotum.
Kolektyvas du kartus yra koncertavęs Vilniaus „Siemens“ arenoje, jam plojo Kongresų rūmuose susirinkę žiūrovai, tris kartus „Bočiai“ buvo pakviesti į Jūros šventę Klaipėdoje, lankėsi Sovietske, Liepojoje, Salduje… O kur dar pasirodymai kituose šalies miestuose!
„Bandžiau suskaičiuoti ir pamačiau, kad išeitų vidutiniškai po penkiolika didesnių pasirodymų kasmet, neskaitant daugybės renginių, švenčių Mažeikiuose. Retai kuris jų praeina be mūsų „Bočių“ dainų – jei tik kviečia, niekada neatsisakome“, – kalbėjo vadovė.
Prieš trejetą metų ansamblio „Bočiai“ apranga puikiai įsikomponavo į Žibuoklių šventės Renavo dvaro parke aplinką. Nuotr. iš kolektyvo archyvo
Savas repertuaras
Kiek ir kokių dainų per dvidešimt metų sudainuota, pasak vadovės, įvardyti – tai jau „kosmosas“. Koncertuodami nepamiršta geriausių senų dainų, repertuarą papildo ir naujais kūriniais. Jų tenka ieškoti internete, o kai kurios melodijos – pačios G. Jomantienės. Moteris kuria instrumentuotes, dainas pritaiko trims balsams.
„Dainų ieškau pati. Ieškau gražių melodijų, darnaus skambesio. Kokias dainas parenku – visi sako, kad jos gražios. Ateisit į koncertą ir pasiklausysite, įvertinsite“, – šypsojosi muzikantė.
Iš natų akordeonu groja tik vadovė G. Jomantienė – ansambliečiai gauna žodžius, o melodijų mokosi iš klausos.
„Su tais žodžiais būna visko. Moterys kažkaip greitai žodžius išmoksta – kai kurios jau per antrą repeticiją puikiai prisimena, o su vyrais pasitaiko visaip, todėl kartais leidžiu jiems žodžius turėti segtuvuose. Vėliau juos įsimena tarsi savaime“, – apie tai, ko nemato ar nežino žiūrovas, pasakojo G. Jomantienė.
Atlieka sakralinę muziką
Be pasaulietinės muzikos, Mažeikių „Bočiai“ atlieka ir sakralinę – giesmes. Jiems teko giedoti Tytuvėnų bažnyčioje, Šiluvoje, mažeikiškių giesmių klausėsi ir Laižuvos bei Mažeikių bažnyčias lankantys tikintieji.
„Giesmių mokėjome nemažai, bet dabar sunkiau – daugelio jas mokėjusių žmonių nebeturime, tad kartais vėl reikia pasimokyti giedoti. Kalvarijos kalnus gruodžio mėnesį renkamės giedoti kasmet – tai mūsų tradicija. Tuomet klausytojų mums nereikia – prisimename, pagerbiame mirusius savo kolektyvo narius“, – pasakojo G. Jomantienė.
Kasmet „Bočiai“ sveikina jubiliatus, renkasi į vakarones, kur taip pat neapsieinama be dainų – sukaktuvininkams jos specialiai sukuriamos ar perdirbamos. Tokių specialių kūrinėlių jau yra susikaupę beveik kiekvienam ansamblio dalyviui.
Kolektyvas neišnyks
Kad ir kokia metų našta slėgtų ansambliečių pečius, vadovė tikina, kad amžius jiems – nė motais. Ansambliečiai niekuomet nesako: nenorim, pavargom, įkyrėjo… Jei yra kokia proga koncertuoti, išvažiuoti, jie visada pasiruošę. Šiemet kolektyvas išvykų net pasigedo – kažkaip jų mažiau pasitaikė.
„Žmonėms entuziazmo, to parako, kaip sakoma, tikrai užtenka. „Mes, bočiai, dar jauni ir energijos pilni“, – žodžiai iš vienos mūsų dainos.
Džiaugiuosi, kad ateina ir naujų žmonių – neseniai sulaukėme dar vieno vyruko. Su vyrais visada prasčiau būna: vienu metu tik penki buvo likę, dabar turim aštuonis. Kai kurie dalyvauja keliuose kolektyvuose. Aš nematau čia jokios bėdos – jei tik yra noro, tegu dainuoja. Kad ir kaip būtų, neabejoju – „Bočiai“ gyvuos ir toliau. Duok, Dieve, jiems sveikatos“, – linkėjo G. Jomantienė.
Vaidas RUNKAUSKAS
