Prieš pradedant sportuoti, medikai ragina padaryti nors trumpą apšilimą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šiltuoju metų sezonu ne vienas žmogus, neturintis galimybių arba noro žiemą apsilankyti sporto, treniruoklių salėse, susigundo pagainioti krepšinio ar futbolo kamuolį, pabėgioti, paplaukioti ar pasivažinėti dviračiu.
Medikai akcentuoja, kad prieš pradedant sportuoti, reikia atsižvelgti į savo fizinį pasirengimą ir neforsuoti.
Svarbios net smulkmenos
Medikai pataria: nesvarbu, kaip nuspręsite sportuoti, pirmiausia patys sau atsakykite į klausimą, ko siekiate sportuodami. Jeigu tai yra būdas „pramankštinti kaulus“, užtenka tam skirti tik vieną dvi dienas per savaitę. Jeigu pasijusite geriau ir atrasite savojo užsiėmimo teigiamų dalykų – padidinti krūvius visada galėsite.
Gydytojas ortopedastraumatologas Jonas Žulpa primena nepamiršti apšilimo pratimų.
„Siūlau paprasčiausiai „neužsigrobti“, tinkamai apskaičiuoti savo jėgas ir numatyti, kiek laiko skirsite fiziniams pratimams ar žaidimams.
Nesvarbu, kokia sporto šaka planuojate užsiimti (populiariausia vasarą yra plaukimas, bėgimas, dviračiai, krepšinis ar futbolas), – apšilimas prieš treniruotes yra būtinas, nes jis padeda išvengti traumų bei paruošti raumenis darbui. Nereikia imtis sudėtingų pratimų, tam užtenka paprastų judesių, kai pratampomi ir apšyla raiščiai, sąnariai, išmiklinamos kojos“, – sakė medikas.
Gydytojas net siūlo atkreipti dėmesį į paprasčiausias smulkmenas – žaisti futbolo negalima avint pliažo basutes, bėgimui reikia pasirinkti kojai patogius ir šiai sporto šakai tinkamus batelius. Taip pat reikia pasirinkti trasą ar aikštelę futbolui – tokią, kur nėra duobių ar stiklo šukių, taigi prieš pradedant sportuoti būtina ją apžiūrėti.
Gresia traumos
Netinkamas apšilimas gresia nemalonumais – sportuodami dažniausiai galime patirti čiurnos ar kelio raiščių patempimus, menisko plyšimus, raumenų patempimus. Vyresnio amžiaus žmonėms būtina saugotis Achilo sausgyslės traumos.
„Jeigu vyresnio amžiaus žmonės planuoja rimčiau užsiimti sportu, jiems pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją, pasitikrinti profilaktiškai, kad sportas netaptų negalavimų priežastimi.
Smulkių traumų atveju padės įprastos priemonės – traumuotos vietos šaldymas ledu arba šaltu vandeniu, ramybė ir imobilizacija elastiniu bintu“, – patarė gydytojas.
Jeigu traumuota vieta sutino, atsirado kraujosruvų ar ši vieta deformavosi, būtina kreiptis į medikus, kurie nustatys, ar tai smulki trauma, ar rimtesnė (pavyzdžiui, lūžimas) ir skirs gydymą.
Maudynes pradėti laipsniškai
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie nusprendė pasimėgauti vandens telkinių teikiamais malonumais.
„Vos atėję prie vandens telkinio, nenerkite iš karto stačia galva į vandenį, nors ir esate žinomoje vietoje. Nors atrodo, kad vieta žinoma, tačiau per žiemą srovės į ją galėjo atnešti šakų, pasikeisti vietos gylis. Galimi ir tokie atvejai, kad kas nors čia paskandino kokį nors daiktą, kaip dviratį ar skalbimo mašiną. Patikėkite, lengviausiu atveju atsipirksite tik galūnių sudurdymu, o neretai tokį nėrimą palydi ir kaklo slankstelio lūžis, galima net mirtis.
Kiekvieną vasarą susiduriame su tokiomis traumomis, todėl raginu iš pradžių prisipratinti prie vandens temperatūros, pabraidyti, patikrinti gylį, įsitikinti, ar dugnas švarus. Ir tik po to galima nardyti“, – sakė J. Žulpa.
Medikas griežtai draudžia maudytis išgėrus, taip pat būtina objektyviai įvertinti savo jėgas ir galimybes, jokiu būdu nesiekti įrodyti aplinkiniams, kad gali perplaukti upę ar ežerą.
„O jei atsitiko nelaimė, pirmoji pagalba, ištraukus skenduolį – iškviesti medikus bei atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jeigu jį atlieka vienas žmogus – būtina 30 krūtinės paspaudimų ir du įpūtimai, jeigu du žmonės – vieną ciklą sudaro penkiolika paspaudimų ir vienas įpūtimas“, – paaiškino medikas.
Būtina vartoti skysčius
Dviratininkams gydytojas siūlo naudoti apsaugos šalmus, apsaugas ant alkūnių. Taip pat – kreipti dėmesį ne tik į važiavimą ir jo teikiamus malonumus, bet ir į šalia esančius žmones ar dviratininkus, kad būtų išvengta susidūrimų, traumų.
„Sportuojant būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas, vengti treniruočių per vidurdienio kaitrą. Karštą dieną būtina vartoti kuo daugiau skysčių, geriausiai tiktų mineralinis, negazuotas vanduo, patartina apsieiti be gėrimų su saldikliais“, – sakė gydytojas.
Anot J. Žulpos, treniruotės ar sportavimas ir alus – du nesuderinami dalykai.
