Saldainiai be cukraus, nedegančio tabako produktai, alus be alkoholio – tokie apibūdinimai gali skambėti ironiškai. Tačiau žmonėms vis dažniau atsigręžiant į sveiką gyvenseną, tokie alternatyvūs produktai, prognozuojama, ateityje gali išstumti visiems įprastus produktus.
Pridėtinis cukrus – maiste bei gėrimuose
Didžioji dalis suvartojamo cukraus yra „paslėpta“ gamintojų perdirbtuose maisto produktuose, kurie paprastai nėra laikomi saldumynais. Pavyzdžiui, 1 valgomajame šaukšte kečupo yra maždaug 4 gramai pridėtinio cukraus, o vienoje cukrumi saldinto limonado skardinėje yra iki 40 gramų pridėtinio cukraus – tai yra beveik 4 kartus daugiau, nei rekomenduojama paros norma žmogui.
Vartojant per daug cukraus, gali padidėti trigliceridų kiekis, o su jais – širdies ligų rizika. Taip pat cukrus skatina dantų ėduonies atsiradimą, nes jis suteikia tinkamą terpę atsirasti ir daugintis bakterijoms. Seniai žinoma ir žmonių nutukimo problema, kurios pagrindinė priežastis – netinkama mityba. Cukrus čia taip pat atlieka vieną iš lemiamų vaidmenų.
Atsižvelgdama į augančią cukraus vartojimo problemą, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) prieš septynerius metus paskelbė naujas gaires, kuriose tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojama ženkliai sumažinti suvartojamo cukraus kiekį. Dėl to, nebeturėdami kito kelio, maisto produktų gamintojai buvo priversti arba mažinti cukraus kiekį gaminamuose produktuose arba ieškoti sveikesnių pakaitalų, kuriais būtų galima pakeisti cukrų.
Paprasčiausi būdai pakeisti cukrų – natūralūs ir sukurti gamtos. Renkantis produktus parduotuvėje, vis dažniau galima rasti produktų, kuriuose paprastą cukrų pakeičia medus, kokosų cukrus, klevų ar rudųjų ryžių sirupas. O, pavyzdžiui, gaminant namuose saldumą galima išgauti naudojant datules, melasos tyrę, trintus bananus ar uogas.
Sveikatai žalingi cigarečių dūmai
Dar vienas žalingas įprotis – rūkymas. Nors jau seniai žinoma, kad nikotinas sukelia priklausomybę, o tabako dūmuose randama gausybė toksiškų medžiagų, žmonės rūko. Degant tabakui aukštoje temperatūroje išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų. Skirtingais duomenimis, jų priskaičiuojama apie 5000-7000. Išsiaiškinta, kad mažiausiai 70 iš šių medžiagų sukelia vėžį.
Tarp visiems gerai žinomų kenksmingų medžiagų, kurios išsiskiria tabako degimo metu – tai dervos, anglies monoksidas. Cigarečių dūmuose aptinkama ir amoniako, acetono, butano bei kitų kenksmingų medžiagų.
Su rūkymo žala neretai siejamas ir nikotinas. Nikotinas stimuliuoja organizmą ir gali sukelti priklausomybę rūkalams, tačiau nors ir yra siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika, pats jis nėra tokių ligų kaip vėžio sukėlėjas.
Siekiant sumažinti cigarečių žalą, rinkoje atsiranda gaminių, kuriuos vartojant nikotino galima gauti mažiau žalingu būdu – išvengiant degimo ir medžiagų, kurios susiformuoja tabakui degant. Tai yra tokie produktai kaip kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės, Skandinavijoje itin populiarus snusas, nikotino maišeliai.
Nors šiuose gaminiuose degimo procesas nevyksta, tad nėra chemikalų, kurie išsiskiria tabako degimo metu, visgi ilgalaikių klinikinių tyrimų apie jų poveikį sveikatai dar nėra. Nors tarkim Švedijoje – šalyje, kur snusas yra populiaresnis nei cigaretės, vyrai rečiausiai Europoje serga plaučių vėžiu, jie daugiau nei dvigubai mažiau rizikuoja mirti nuo rūkymo sukeltų ligų nei kiti europiečiai. Tuo tarpu JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pripažino, vartojant kaitinamojo tabako gaminius, sumažinamas kenksmingų ir potencialiai kenksmingų medžiagų išsiskyrimas lyginant su paprastomis cigaretėmis.
Nealkoholiniai gėrimai gali būti naudingi sveikatai
Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje sąrašą. Per metus vienam suaugusiajam tenka 12,1 litro grynojo alkoholio.
Medikams skalambijant apie išaugusio alkoholio vartojimo pavojus, alkoholio pramonė, reaguodama į susidariusią situaciją, keičia savo veiklos kryptį – alkoholio gamintojų pasiūloje atsiranda vis daugiau gėrimų, kuriuose nėra alkoholio. Jeigu prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo įmanoma nusipirkti tik nealkoholinio alaus, šiuo metu produktų gausa – gerokai didesnė. Norintys gyventi sveikiau arba tiesiog nevartojantys alkoholio, gali rinktis iš kokteilių, vyno, putojančio vyno, alaus, kurių skonis – toks pat, tačiau alkoholio nėra.
Nealkoholiniai gėrimai turi mažiau kalorijų bei grynojo alkoholio, kuris prisideda prie širdies, kraujagyslių ligų, kepenų cirozės ir daugelio kitų sveikatai pavojingų susirgimų. Taip pat alkoholis šalina skysčius iš organizmo, o vartojant jo neturinčius gėrimus, kepenims nereikia taip aktyviai dirbti, kad pašalintų nuodus. Tyrimai atskleidė, kad, pakeitus alkoholinį alų, nealkoholiniu sumažėja širdies ligų riziką, pagerėja miego kokybė bei sustiprėja atsparumas kvėpavimo takų ligoms.
