Prieš savaitę žadėjęs atvykti, bet kelionę atidėjęs Aplinkos ministras Artūras Paulauskas į Mažeikius atvažiavo beveik netikėtai – apie ministerijos vadovo vizitą sužinota tik jo išvakarėse. Atvykstančio A. Paulausko prie Savivaldybės vakar laukė bugeniškių piketuotojų būrys – nelabai didelis, nes per maža laiko likę žmonėms sukviesti.
A. Paulauskui rajono gyventojai, protestuojantys prieš planuojamą UAB „Bugenių agro“ plėtrą, išsakė savo lūkesčius – valstybė įstatymais turėtų apsaugoti žmones nuo gamtai ir bendruomenei pavojingų verslo užmojų.
IŠNAUDOJA PROGĄ
Aplinkos ministro, kuris pirmiausia aplankė „Mažeikių naftą“, Savivaldybės kieme laukė bugeniškiai kartu su Savivaldybės mero pavaduotoju Jonu Siminkevičiumi.
Išėjęs pasikalbėti su piketuotojais neetatinis vicemeras sulaukė susirinkusiųjų padėkų. Pasak Bugenių kaimo gyventojų, iš J. Siminkevičiaus jie sulaukė ir palaikymo, ir realios pagalbos.
Vicemeras neabejoja, kad bugeniškiai ir juos palaikantys žmonės pasieks savo tikslą: „Žmogaus teisės turi būti apgintos, jei jos yra pažeidžiamos. Šiuo metu mes akivaizdžiai matome tokio pažeidimo atvejį. Mes ne prieš verslą, bet jei jis ateina ir trukdo kitiems, tokiu atveju visuomenės interesas pagal įstatymą yra aukščiau visko“, – sakė J. Siminkevičius.
Bugeniškiai nėra tikri, kad jų teises kas nors gins be pačių gyventojų iniciatyvos ir įsikišimo. Jie teigia kovosiantys tiek, kiek reikės.
PROBLEMA BENDRA
LIETUVAI
Pasisveikinęs su piketuotojais ir atidžiai perskaitęs užrašus ant plakatų A. Paulauskas pirmiausia pabandė išsiaiškinti, ko susirinkę žmonės nori iš jo vadovaujamos institucijos ir jo paties. Situaciją trumpai apibūdino vicemeras J. Siminkevčius. Pakaitomis su piketuotojais jis išdėstė gyventojų siekius: ne tik sustabdyti „Bugenių agro“ plėtrą Mažeikių rajone, bet ir pasiekti, kad Lietuvoje būtų priimti įstatymai, saugantys aplinką bei visuomenę nuo panašių verslo planų.
Bugenių bendruomenės atstovus neseniai sunerimti privertė vieno aukšto valdininko žodžiai: kad dabar Lietuva esanti Europos Sąjungos narė, ir tokios iniciatyvos vargu ar bus palaikytos bei duos norimų rezultatų.
Piketuotojas Vaidas Jermolavičius į Savivaldybę atvykusiam ministrui priminė liepos ketvirtąją įvykusį piketą prie Danijos ambasados.
„Kai ambasadoriaus aš paklausiau, gal jis laiko Lietuvą trečiojo pasaulio šalimi, jei Danijoje draudžiama didelių kompleksų plėtra ir verslas persikelia čia, jis atsakė, kad ieškos kompromiso su Savivaldybe. Tai ir kelia nerimą“, – sakė bugeniškis. Jo nuomone, kiaulių invazija į Lietuvą, užsieniečių organizuojama kiaulininkystės plėtra pas mus tampa nebevaldomu procesu.
„Tai jau nebe Mažeikių problema. Pažiūrėkite, kur tik jie nesiveržia: Ignalina, Pasvalys, Kelmė, Radviliškis… Kas toliau bus? Ką mūsų Vyriausybė ruošiasi toliau daryti?“ – kalbėjo piketo dalyvis.
INFORMACIJOS
NETEIKIA
A. Paulauskas buvo akivaizdžiai nustebintas, kad danų verslininkai tokie aktyvūs, o kai kurios šalies savivaldybės ir gyventojai tokie abejingi, kad įsileidžia kompleksus net į gamtosaugines teritorijas. Ir pasiteisino, kad dauguma sprendimų dėl kompleksų plėtros buvo priimti ne jam vadovaujant ministerijai.
Ministras mažeikiškių klausė, ar jie tikrai žiną, kad Danijoje iki 2 tūkstančių apribotas viename ūkyje auginamų kiaulių skaičius.
V. Jermolavičius svečiui atsakė, kad tikslių žinių apie Danijos įstatymus, reglamentuojančius kiaulininkystės plėtrą, bandyta gauti iš Lietuvos ambasados Danijoje. Bugeniškiamas buvo atsakyta, kad ambasada tokiais dalykais užsiimti neturi nei žmonių, nei laiko.
A. Paulauskas pažadėjo išsiaiškinti, kokia yra teisinė aplinka, kaip įvairios Europos Sąjungos šalys sprendžia su kiaulininkystės plėtra susijusias problemas. Tada būsią galima teikti pasiūlymus šalies įstatymų leidėjams.
Ministrui bugeniškių kova prieš „Bugenių agro“ ir siekis apriboti ūkiuose ar kompleksuose auginamų kiaulių skaičių iki trijų tūkstančių nepasirodė nerealus, tačiau kol kas jis pažadėjo tik aiškintis situaciją.
A. Paulauskui pastebėjus, kad piketuotojų būrelis nelabai gausus, bugeniškiai atsakė: „Būtumėt davę mums nors vieną dieną pasiruošti, pamatytumėte, kiek žmonių čia susirinktų!“ ir parodė aplankus su 4 tūkstančiais 200 juos palaikančių Mažeikių rajono gyventojų parašų.
KEISTA, KAD YRA
ABEJINGŲ
Piketuotoja Rozalija Kapeikienė „Santarvei“ sakė, kad Bugenių ir aplinkinių kaimų žmonės yra pasiryžę akcijas rengti bei protesto svarbą įrodinėti tol, kol pasieks tikslą. Ją tik stebina kai kurių mūsų rajone gyvenančių žmonių ir valdžios atstovų abejingumas, pasakymai, kad „Bugenių agro“ siekiai – tai tik kaimiečių problema.
„Juk gyvename arti vienas kito. Štai išlaistė srutas mano žemės kaimynystėje, jokių sanitarinių zonų nesilaikė, prie pat ribos išpylė. Bet smarvė ne tik mano ūkyje sklinda. Ir upės – ne bugeniškių nuosavybė. Tik kažkodėl ne visi žmonės tai supranta… “ – kalbėjo moteris.
J. Siminkevičius teigiamai įvertino bugeniškių aktyvumą, jų surengtas akcijas ir norą visiems valdžios žmonėms išsakyti savo poziciją.
„Jeigu žmonės tyli, vadinasi, jie sutinka. Aš ką tik gavau Aplinkos ministerijos sekretoriaus raštą, kuriame aiškiai pasakyta – galutinis sprendimas priklauso nuo visuomenės. Todėl žmonių žodis yra svarbiausias“, – sakė vicemeras.
TEISMAI TEBESITĘSIA
J. Siminkevičius akcentavo, kad Bugenių ir aplinkinių kaimų gyventojų pozicija yra suprantama, jai ir rajono Taryba pritarė vienbalsiai. Danų verslininko ketinimai plėsti Bugenių kiaulių kompleksą, vicemero nuomone, paliečia ne tik aplinkinių kaimų gyventojų interesus. Siekis auginti Bugeniuose per keturiasdešimt tūkstančių kiaulių kelia įvairių pavojų bei problemų.
Mero pavaduotojas priminė, kad Mažeikių rajono ūkininkų žemių plotai yra nedideli, geriausiu atveju iki 10 hektarų. „Bugenių agro“ išnuomotos ar įsigytos žemės taip pat išdėstytos nedideliais sklypais. Tokiu atveju srutų laistymas tampa didžiule problema – kaip cisternos su 25 kubinių metrais srutų važinės tokiais kaimo keliukais ir kas iš jų liks, beveik visos žemės numelioruotos, tad srutos puikiausiai pateks į vandens telkinius. Pagaliau žmonės nori gyventi saugiai ir patogiai, užsiimti kaimo turizmu ar kitais verslais, ir tai yra jų teisė.
Bugeniškių siekius ir Savivaldybės tarybos sprendimą neleisti „Bugenių agro“ išplėsti kompleksą iki 46 tūkst. kiaulių rugpjūtį nagrinės Šiaulių apygardos administracinis teismas.
Savivaldybės juridinio skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas „Santarvei“ vakar sakė neabejojantis, kad įstatymas yra ir bus mažeikiškių pusėje.
Bugeniškius palaikančio sprendimo rugpjūčio 18 dieną vedėjas sakė laukiąs ir iš apygardos teismo.
APTARĖ REIKALUS
Po susitikimo su Savivaldybės vadovais rajono žiniasklaidai A. Paulauskas surengė trumpą spaudos konferenciją. Ministras teigė apie bugeniškių problemą girdėjęs dar Vilniuje ir manąs, kad į kiaulininkystės plėtrą Lietuvoje reikia žiūrėti griežčiau. A. Paulauskas sakė girdėjęs, kad Danijoje kiaulių augintojams sugriežtinti aplinkosauginiai reikalavimai bei atsakomybė.
„Todėl Danijos fermeriai ten nutraukė gamybą, gavo valstybės kompensacijas ir, matyt, nutarė jas sėkmingai investuoti mūsų kraštuose, kur tie reikalavimai mažesni“, – situaciją apibūdino aplinkos ministras.
A. Paulauskas deklaravo, kad Lietuvoje reikalavimai turėtų būti tokie pat giežti kaip Danijoje. Juo labiau kad tai atitinka ir šalies gyventojų lūkesčius. „Pažiūrėsime, kokia įstatymų bazė yra Danijoje, atitinkamai sureguliuosime tvarką ir čia“, – pažadėjo ministras.
Ministerijos vadovas sakė Mažeikiuose apsilankęs „Mažeikių naftos“ administracijos kvietimu. Su bendrovės specialistais jis aptaręs gamtosauginius klausimus ir įmonės ketinimą, statant sudėtingus ir brangius įrengimus, sumažinti oro taršą. Savivaldybėje kalbėtasi apie namų renovaciją, aplinkosaugos fondo lėšų panaudojimą ir, žinoma, bugeniškių lūkesčius.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: A. Paulauskas į piketą susirinkusiems mažeikiškiams pažadėjo išsiaiškinti, kokiais įstatymais kiaulininkystės verslas reglamentuojamas kitose ES šalyse. „Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai neturėtų būti mažesni“, – sakė ministras.
