Du Seimo nariai siekia sumažinti šventinių – nedarbo dienų skaičių, išbraukiant iš sąrašo gegužės pirmąją švenčiamą Tarptautinę darbininkų dieną ir birželio 24-ąją minimą Rasų, Joninių šventę. Abi šventes siūloma įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą. Priėmus šį įstatymą, prognozuojama, kad į valstybės biudžetą papildomai įplauktų apie 200 milijonų litų, pagerėtų kriminogeninė situacija, nes per šventes žmonės vartoja daugiau alkoholio ir kelia neramumus.
Joninių nešvenčia penkiolika Europos valstybių.
Žmonių gatvėje klausėme, ar Joninės turėtų likti šventinė – nedarbo diena?
 Stanislovas Kinčinas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Stanislovas Kinčinas, senjoras:
– Nesutinku, kad Joninės yra nedarbo diena – juk tai eilinis, nors ir turintis gilias tradicijas, vardadienis. Tokias pat gilias tradicijas turi ir Antanai, ir Petrai, kodėl jų vardadieniai nėra švenčiami su užmojais?
Be to, vis dejuojame, kad neuždirbame, bet kad greitai tų švenčiamų dienų bus tiek, kad net dirbti nereikės (juokiasi).
Nei turiu aš draugų Jonų, nei švenčiu.
|
 Laurynas Jonauskas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Laurynas Jonauskas, jaunimo organizacijos atstovas:
– Kodėl tai negali būti šventinė diena? Juk daugelis šeimų turi giminaičių Jonų, kuriuos norisi pasveikinti, o kai nedarbo diena, tai galima nuvykti ir užkabinti vainiką. Be to, tai populiariausias, mano manymu, vardas mūsų šalyje, turintis senas tradicijas, tad galime jį ir pagerbti tinkamai.
Pas mus šeimoje nėra Jono, tačiau vieno brolio toks krikšto vardas, tai pasveikiname jį. Dažnai Jonines švenčiame miesto šventėse, o kartais susirenkame šeimoje.
|
 Zigmantas Vitkauskas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Zigmantas Vitkauskas, dirbantis:
– Mano įsitikinimu, šią šventė reikia švęsti, šventinių dienų nėra daug, be to, Joninės turi senas tradicijas, kodėl turime jų atsisakyti?
Pats švenčiu paprastai – einame į renginius, stebime, kaip deginami Joninių laužai. Gražu.
|
 Kazimiera Klusienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Kazimiera Klusienė, senjorė:
– O kas čia blogo, kad Joninės yra nedarbo diena? Žmonės nori atsipalaiduoti, pasilinksminti, tai tegul, to džiaugsmo ir taip nėra daug.
Patys šių švenčių nešvenčiame, einame ten, kur jas sukuria, ten, kur pramogos. Dažniausiai su vaikais vykdavome į Viekšnius, kur dainos, laužai, šventė.
|
 Nijolė Mažeikienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Nijolė Mažeikienė:
– Žinoma, esu tik už tai, kad Joninės būtų šventinė, poilsinė diena – tai graži vasaros vidurio šventė, turinti gilias tradicijas, suburianti į renginius žmones, kodėl turėtume to atsisakyti.
Pati šių švenčių kažkaip ypatingai nešvenčiu, tačiau drauges pasveikinu, pabūname, o tas bendravimas ir yra svarbiausia.
|
 Birutė Vaičkienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Birutė Vaičkienė, įstaigos vadovė:
– Aš už šventes, ir Jonams, kurių tądien yra vardadienis, tegul tai būna šventė. Tačiau, manau, kad dirbantiems žmonėms, kurie nesusiję su šiuo vardadieniu, tai turėtų būti darbo diena, juk galima varduvininkus pasveikinti ir po darbo valandų.
Šeimoje ir giminėje Jonų ir Janinų neturime, bet darbovietėje jų yra ne vienas ir, be abejo, juos visus pasveikiname.
|
Aš manau, kad Izolinų vardadienis privalo irgi būti nedarbo diena.
Petrines irgi privalo buti nedarbo diena.
juk visi žinome, kad ta diena paskelbta ne darbo diena visai dėl kitko, o ne dėl to, kad tądien yra Jono (Janinos) vardadienis. Beje, ne tik jų…
Runkeliams tik šventes švęsti. Joninės turi būti eilinė darbo diena, kaip dabar petrinės arba antaninės, Kaizierinės ar kitokia garsaus vardo diena. O dabar ir taip tinginiai tie lietuviai, tai dar yra švenčių jiems reikia penkiskart per savaitę