Dainora Butkuvienė sako, kad bendruomenės aktyvas jai padeda, bet patys ištikimiausi pagalbininkai – Pievėnų vaikai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pievėniškė Dainora Butkuvienė šį rugpjūtį gali švęsti mažą bendruomeninės veiklos sukaktį – lygiai prieš metus ji pradėjo vadovauti Pievėnų kaimo bendruomenei.
Išrinko netikėtai
„Nuėjau palaikyti kito žmogaus, o išrinko mane“, – nusišypso „Santarvės“ pašnekovė. Ir prisipažįsta: toks rinkimų posūkis jai buvo netikėtas, bet nelabai kas ir klausėsi 28-erių metų moters prieštaravimų, jog ji turinti tris vaikus, galybę darbų ūkyje…
Išrinko pievėniškiai bendruomenės tarybą ir jos pirmininkę, kuri sako, kad pradėjo nuo nulio. Ir ne todėl, kad iki tol bendruomenėje mažai veikta (pievėnškė nelinkusi vertinti ne savų darbų) – todėl, kad jai pačiai naujos pareigos buvo didelis iššūkis.
Prieš vienuolika metų Pievėnuose apsigyvenusi moteris neslepia: jai visada patiko rengti siurprizus, šventes draugams, vaikams, visiems, ką ji gerai pažino. Toks charakteris. Bendruomenės mastai – jau kitokie. Ir atsakomybė didesnė. Iš pradžių po rinkimų Dainora susipažino su „popieriais“ – išsiaiškino, kokia tai veikla, kokios galimybės, kokios ribos. Ir nuo praėjusio rugpjūčio pradėjo vadovauti. Buvo ir mokinukų palydėtuvės į mokyklą, ir kalėdinė šventė, ir sporto varžybos, ir linksmosios vaikų velykėlės… Ir didysis įvertinimas – kai pievėniškių velykinis paprotys laimėjo respublikinį konkursą „Tradicija šiandien“, o bendruomenės atstovai buvo apdovanoti ir pagerbti sostinėje – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Kaimas jaunėja
D. Butkuvienė sako, kad geriausi jos pagalbininkai – vaikai. Kai bendruomenė gavo patalpas – du kambarius buvusiame kaimo medicinos punkte, kartu su kaimo vaikais išdekoravo koridoriaus sienas, susitvarkė vieną kambarėlį. Kitas dar laukia bendruomenės pirmininkės pagalbininkų rankų ir, žinoma, pinigų. Vaikai padeda rašyti scenarijus šventėms, noriai vaidina, piešia, dalyvauja ir linksminantis, ir rimtai dirbant.
Bendruomenės pirmininkė tvirtina: Pievėnai jaunėja. Pernai iš kaimo į mokyklą važiavo 42 mokinukai, šiemet bus penki pirmokėliai. Mokyklos kaime jau senokai nebėra – daugelis vaikų važiuoja į Tirkšlius, mokosi Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje.
Daugelis jaunų pievėniškių pasiliko tėvų namuose, sukūrė šeimas, augina vaikus. Iš Pievėnų važiuoja į darbus – Mažeikiuose ar kitose rajono vietose. Todėl kaimo jau nebegalima vadinti nei atokiu, nei pagyvenusiu.
Pievėniškė Sofija Butkienė – pagrindinė kaimo tradicijos puoselėtoja – džiaugiasi atnaujintomis žydų kaukėmis ir kitais atributais, skirtais kareiviams, Velykų naktį budintiems bažnyčioje ir saugantiems Nukryžiuotąjį. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ko imasi, tas sekasi
Savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė Pievėnų bendruomenės vadovę apibūdina kaip itin darbštų, kūrybišką ir pareigos žmogų. „Reikėtų matyti, kaip Dainora sėda į traktorių ir pati veža šieno ritinius. O jie reikalingi kaip „žaliava“ Velykų zuikiams… Viskas, ko ji imasi, pasiseka“, – „Santarvei“ pasakojo Rūta, pati kilusi iš Pievėnų.
Didžiausias bendras dviejų moterų darbas – liepos pabaigoje surengta kaimo jubiliejaus šventė.
Savivaldybės specialistė parašė projektą ir suorganizavo Pievėnų istorijai bei kultūrai skirtą konferenciją, bendruomenės pirmininkė užsiėmė kaimo šventės rengimu.
Kai kurie pievėniškiai ir į svečius atvykę kraštiečiai šį įvykį įvertino kaip kaimo atgimimą, net ašarą nubraukė.
Dainora sako, kad Pievėnų 590-metis – jungtinis didelis darbas: Rūtos sumanyta ir surengta konferencija, bendruomenės narių po truputį „sunešta“ šventė, seniūnijos parūpintas jubiliejinis akmuo, sutvarkyta aplinka, pakelės, autobusų stotelė… Plius tirkšliškiai bei vietos saviveiklininkai. Ir svečiai, susirinkę ne tik iš kaimo sodybų – ir iš toli atvykę į gimtąjį kraštą.
Dabar kaimo bendruomenėje – beveik 70 pievėniškių, vienuolikos žmonių taryba, jauna pirmininkė ir dar jaunesni aktyviausieji pagalbininkai.
Yra manančiųjų, kad Pievėnų atgimimas prasidėjo tada, kai kaimui sukako 590 metų. Tokia kraštiečių nuomonė – geras ženklas.
