Sigito Kazlausko parodoje, dedikuotoje Žemaitijai, įamžinti ir žmonių gerai žinomi, ir mažiau žinomi objektai. Gražinos Plonienės nuotr.
Praėjusią savaitę Mažeikių viešojoje bibliotekoje atidaryta viekšniškio fotografo Sigito Kazlausko nuotraukų paroda „Žemaitijai“.
Proga pažinti gimtąjį kraštą
Būrys S. Kazlausko bičiulių, kolegų, fotografijos gerbėjų rinkosi į Mažeikių viešosios bibliotekos salę. Ant didelio formato drobių atspausdintų nuotraukų paroda eksponuojama ir bibliotekos salėje, ir pirmojo aukšto fojė.
Pristatydama fotografą bei jo kūrybą bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė sakė, kad šiais Žemaitijos metais visi turi dar vieną progą ir galimybę pažinti gimtąjį kraštą, kultūrą bei meną. Taip pat – pasidžiaugti žmonėmis, Žemaitiją garsinančiais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Pelnė žemaičio sidabro ženklelį
Vienas tokių žmonių – Viekšniuose gyvenantis S. Kazlauskas. Fotografas yra surengęs apie 40 personalinių parodų. Didžiąją dalį jo fotografijų sudaro peizažai, gamtos detalės.
Fotografas yra Plungės ir Rietavo krašto foto klubo „Žybt“ narys, Akmenės foto klubo pirmininkas.
2016 metais Pasaulio žemaičių fotografijų parodoje jis buvo apdovanotas žemaičio sidabro ženkleliu už žemaičių kultūros tapatybės saugojimą, žemaičių bendrystės žadinimą, Žemaitijos miestų ir miestelių istorinių, kultūrinių, gamtinių erdvių populiarinimą, kalbos papročių tradicijų puoselėjimą ir kultūrinės bei šviečiamosios veiklos mecenavimą, rengimą ir globą.
Buvo daugiau paslapčių
S. Kazlauskas parodos atidarymo metu jautriai komentavo dvi savo nuotraukas, pavadintas „Gyvenimo vieta“ ir „Gyvenimo pavasaris“.
„Kai dabar važiuojame kur nors per Žemaitiją, vienur kitur matome vienišą medį, ąžuolą. Toje vietoje tikriausiai yra buvusi sodyba. O žemaičiai juk savo sodybas vadino ne sodyba ar namais, o gyvenimu“, – kalbėjo parodos autorius.
Parodoje eksponuojamose nuotraukose užfiksuoti Žemaitijos piliakalniai, Platelių ežeras, Cedrono užtvanka, gamtos detalės. Dalį vaizdų S. Kazlauskas užfiksavo dronu. Kitaip tariant, tokiu rakursu, kuriuo gamtos žmonės įprastai nemato.
„Bet tikroji fotografija vis tik yra su fotoaparatu gaudant tinkamą apšvietimą, tinkamą momentą. Techninės galimybės fotografiją supaprastino ir sumažino nuotraukos vertę. Anksčiau fotografijoje daug kas buvo paslapty, todėl buvo daug atradimų, daug mažų stebuklų, kai reikėjo sugebėti, žinoti, mokėti“, – kalbėjo fotografas.
Parodos „Žemaitijai“ pristatyme savo kūrybos žemaitiškas dainas atliko mažeikiškė Vilija Imbrienė.
