Bičių produktus mokslininkas praktikas vadina stebuklų stebuklu

Tęsiame Kauno žemės ūkio universiteto Bitininkystės katedros vedėjo dr. Algirdo Amšiejaus pasakojimą apie medaus bei kitų jo produktų – žiedadulkių, bičių duonelės ir pienelio – poveikį žmogaus organizmui, naudą sveikatai.

NE MEDUS, O PRODUKTAS
Medų bitininkai pristato ir į didžiuosius prekybos centrus. Bet ten, A. Amšiejaus teigimu, jau ne medus, o medaus produktas.
Pirkėjai dažnai pageidauja skysto medaus, tad jo perdirbėjai turi medų apdoroti specialiais prietaisais. Per juos perėjęs medus lieka nepakitęs, tik jame šiek tiek mažiau vandens, nes jis nugaruoja. Medus skystas išsilaiko dvi–tris savaites, o po to sukietėja.
Natūralų medų šiek tiek pašildžius inde, jis skystas išsilaiko tris–keturis mėnesius.
„Bet toks medus lieka sluoksniuotas, jis netenka natūralios spalvos, nebetinka kaip mineralinių medžiagų po kūną išnešiotojas, o jo kaina tampa akcijinė. Šį medų galima vartoti tik kaip saldiklį – net į pirtį jis nebetinka“, – tikina bitininkas.
Prisiminęs pirtį, A. Amšiejus stebisi, kodėl lietuviai medaus ten nesineša. Nebent vienas kitas. Medus kūnui suteikia daug energijos, išvalo odą, gydo sąnarių ligas. Jis pataria medumi išsitepti tik po antro ar trečio „užėjimo“ į garinę, kai oda būna apsivaliusi ir pabrinkusi ir gali gerai sugerti medų. Išsitepus kūną reikėtų apsigaubti drobule ir palaukti, kol medus susigers.

ŽIEDADULKES SVARBU  TINKAMAI APDOROTI
Bičių duonele paprastai vadinami du produktai. Biologiškai tai esą neteisingai. Yra tikroji bičių duonelė ir žiedadulkės, t. y. nuo užpakalinių kojų poros nubraukiami žiedadulkių kamuoliukai, kurie surenkami nuo augalų.
Žiedadulkių rinktuvas statomas prieš avilio laką, bitė, lįsdama į avilį per groteles, kojas nubraukia, ir tie kamuoliukai nukrinta į stalčiuką. Žiedadulkes reikia surinkti kiekvieną vakarą.
Šis vertingas produktas turi daug polivitaminų. Žiedadulkės džiovinamos dvi paras 38–40 laipsnių temperatūroje. Tada jos pasidaro kietos kaip riešutukai, sunkiai sutrinamos pirštais. Jų spalva skirtinga.
„Jei žiedadulkių spalva monotoniška, sakykit, – mielas pardavėjau, aš viščiukų nelaikau, jos tinka viščiukams, bet ne žmogui“, – patarė A. Amšiejus.
Pasitaiko bitininkų, kurie neteisingai žiedadulkes apdoroja: taupydami elektros energiją, kūrena krosnį ir žiedadulkes parą padžiovina tiesiog ant popieriaus.
Tada neįmanoma sureguliuoti temperatūros, o žiedadulkės tampa sausa pernykšte žole ir, žinoma, nebeturi jokių gydomųjų savybių.

LYTINĖS LĄSTELĖS PALAIKO GYVYBĘ
Bičių duona – tos pačios žiedadulkės, tik suneštos į avilį, sudėtos į akutę. Iš pradžių ta masė būna labai minkšta. Paskui bitės ją sutrombuoja, išstumia orą ir užpila medumi. Žiedadulkės be oro akutėje surūgsta ir tada jau turime bičių duoną.
Ji turi vitamino K, amino, sviesto rūgščių, todėl yra truputį rūgštoka. Tad ne visi žmonės, ypač jei turi per daug rūgšties, gali ją vartoti. Žiedadulkės, priešingai, nėra rūgščios, netgi mažina rūgštingumą.
Žmogaus organizmas bičių duonelę pasisavina geriau nei medų.
Abu šie produktai gaunami iš vienos lytinės ląstelės. „Jei sakytume, kad lytinėje ląstelėje ko nors trūksta, augalai būtų seniai išnykę. Jos turi viską, kas palaiko gyvybę: ne žmogų, ne augalą, o gyvybę. Augalas taip pat gyvas, nes viena jo ląstelė apvaisina kitą“, – sakė pašnekovas.
Lytinėje ląstelėje yra dešimt nepakeičiamų amino rūgščių, daug polivitaminų, baltymų. O visi sveiki, gyvybiškai veikiantys vitaminai reikalauja labai kruopštaus paruošimo. Jei produktas prastai ar mažai išdžiovintas, gavo drėgmės, veisiasi mikrozė – mikrotoksinai.
Bičių duonelėje yra 35 procentai baltymų, kurie yra gyvi, todėl, kad nesugestų, juos taip pat reikia kasdien vakare surinkti, atidžiai apdoroti, ventiliuoti.
„Tai kainuoja trigubai daugiau, bet, siekiant kokybės, taupyti negalima. Įsivaizduokit, kas bus, jei aš kiaušinį sumušiu į lėkštutę, paliksiu jį ant stalo, o kitą dieną bandysiu valgyti?“ – klausė pašnekovas.
Bičių duoną reikia džiovinti ilgiau nei žiedadulkes – tris keturias dienas. Jei po to jos negalima sutrinti pirštais – laikysis pusę metų.
BIČIŲ PRODUKTUS
VARTOJA KAIP VAISTĄ
NUO PROSTATOS
Abu šie produktai – bičių duona ir žiedadulkės – vyrams labai padeda nuo padidėjusios prostatos.
„Jei vyrai tris dienas pavartos bičių duonos ar žiedadulkių, tai žmogaus, turėjusio bėdų su prostata, gydytojas prašys parodyti pasą, nes pagal ambulatorinę kortelę nebeatitiks nei kraujo tyrimo duomenys, nei buvę prostatos pasikeitimai“, – tikino A. Amšiejus.
Jis sakė pažinojęs žmogų, kuris per naktį šlapintis keldavosi po keturis kartus. Kiekvienais metais jis perka po šešis kilogramus žiedadulkių ir suvartoja pusę kilogramo per mėnesį. Jis pasveiko.
Žiedadulkes galima vartoti labai įvairiai: ištirpinti vandenyje, dėtis ant sumuštinio, gerti su arbata, išmaišyti šaltoje sriuboje. Svarbu, kad jos patektų į organizmą. Jose esančios amino rūgštys tirpsta vandenyje be jokių priedų.
„Patikėk, broleli, tai yra stebuklų stebuklas!“ – juokiasi bitininkas.
SERGANTYS
DEPRESIJA – DAINUOJA
A. Amšiejus rekomenduoja tonizuojančio, kaip jis vadina, „lokio ar briedžio“ gėrimo receptą: į vieną litrą truputį drungno vandens įdėti valgomąjį šaukštą žiedadulkių, tiek pat medaus – jis reikalingas kaip nešėjas – vasarą galima įdėti ledukų, pagardinti citrinos gręžinėliais – kad būtų skanu vaikams.
Litro šio gėrimo kas rytą pakanka keturių asmenų šeimai, jį reikia gerti pavalgius.
„Po kiek laiko pamiršit, kokioje poliklinikoje registruotis, kas yra ligonių kasos ir kas yra liga, pamiršit! Žinau žmonių, kurie, pavartoję žiedadulkes, pamiršta visas depresijas. Aišku, po vienos dienos tai nepadės. Reikia mažiausiai savaitės, o po mėnesio tas, kuris depresavo – dainuoja… Tai visiškai kitaip veikia žmogaus organizmą“, – džiaugėsi pašnekovas.
Bitininkas sako, kad jo vaikai valgo žiedadulkes nuo mažens. Dabar ir anūkai: paseilėja pirštus, sukiša į žiedadulkes, nulaižo, ir viskas.
„Ir nei jie serga, nei dejuoja, neduok Dieve, šiaip kokia nelaimė atsitiktų. O aš sirgti neturiu kada – užsiimant bitininkyste yra labai daug fizinio darbo“, – teigė daktaras.
VĖŽYS „NEBEĮKANDA“
Bičių pienelį A. Amšiejus vertina labiausiai už visus šių darbštuolių vabzdžių gaminamus produktus. Jei bičių šeimoje nėra žiedadulkių, bičių duonelės, neįmanoma pagaminti bičių pienelio, nes tai – itin koncentruotas produktas.
Jį iš savo kūno gamina jaunos bitės: tos, kurios niekada nebuvo išskridusios iš avilio. Iš tokio paties kiaušinėlio išsivysto ir bičių motina, ir bitė darbininkė. Esminis skirtumas – būsimos bičių motinėlės kiaušinis maitinamas pieneliu, o darbininkės – iš medaus ir žiedadulkių mišinio.
„Patikėkit – bičių pienelis sugeba pakeisti individą!“ – tikina A. Amšiejus.
Japonai šiandien suvalgo per 500 tonų bičių pienelio. Jo pirkti atvažiuoja ir į Lietuvą, nes šiaurės šalių bičių pienelis yra šiek tiek kitoks. A. Amšiejui, apsilankiusiam daugelyje pasaulio kongresų, įsiminė vieno prancūzo mintis, kad bičių pienelis nėra vaistas nuo vėžio, bet jį vartojant žmogaus organizmas pasidaro toks tvirtas, kad vėžio dantys atšimpa.
„Jis nepabėga, bet ir neįkanda“, – replikavo bičių žinovas.
Jo teigimu, bičių pienelio negalima palyginti su visa Mendelejevo cheminių elementų lentele – tame produkte čia esą net ištirpusio aukso.
Sergantiems vėžiu bičių pienelis suteikia daug energijos, pratęsia jų gyvenimą metus ir ilgiau.
Šis produktas taip sustiprina žmogaus organizmą, kad jo neįveikia niekas.
PASIŽYMI
STIMULIUOJANČIU
POVEIKIU
Bitininkas tikino, kad bičių pienelis ypač vertinamas dėl stimuliuojančio poveikio – pagerėja savijauta, darbingumas, žmonės darosi žvalesni.
„Natūralaus bičių pienelio Vokietijoje galima nusipirkti tik sekso reikmenų parduotuvėse. Ten sušaldytas jis laikomos pagal visus reikalavimus. Tablečių pavidalo produkto galima gauti bet kurioje vaistinėje. Savaitę jį pavartojus, gyvenimas pasidaro kitoks“, – teigė A. Amšiejus.
Kadangi bičių pienelis turi tonizuojantį poveikį, kai kam nepatariama jo vartoti prieš miegą. „Mano mama jo paragavusi mezgė visą naktį. O vienas giminaičių bičių pienelio palaižo vakare – jam tai nieko. Tai panašiai kaip kava – vienus veikia, kitus – ne“, – sakė bitininkas. A. Amšiejus pataria bičių pienelį valgyti reguliariai – tuo pat metu. Metų dozė žmogui – 15 gramų.
„Tai sveiko žmogaus dozė, kad jis išlaikytų imuninę sistemą. Kainuoja ji lyg vakaras restorane, tik be „šnapso“, – teigė A. Amšiejus.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo: „Žmonės sako, kad 12 litų už kilogramą medaus – brangu. O mokėti 20–26 litus už saldainius sutinka“, – stebisi A. Amšiejus.