Atrodo, kad mūsų rajone visur išvaikščiota, viskas apžiūrėta ir užregistruota ir vargu ar dar gali būti baltų dėmių. Pasirodo, gali. 1863 metų sukilimu besidomintis Mindaugas Stakutis su bendražygiu Viekšnių seniūnijos Birbiliškės miškų masyve prieš porą dienų surado niekur neregistruotas kapinaites, kuriose, tikėtina, yra palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai.
Mažeikių rajone žinoma mažai vietų, susijusių su šiuo sukilimu. Tai yra beveik netyrinėta sritis istorikams, muziejininkams ir visiems žmonėms, kurie domisi krašto praeitimi.
Paieškos prasidėjo nuo interneto
Liepos pabaigoje M. Stakutis, kuris yra išleidęs dvi knygas, viena iš jų apie sukilėlių vadą „Adomas Bitė – Žemaitijos legenda“ (2020 m.), o kitą – apie „svieto lygintoju“ tituluojamą Tadą Blindą „Tadas Blinda. Faktai ir legendos“ (2021 m.), savo feisbuko paskyroje paskelbė žinutę apie internete surastą informaciją, kad Birbiliškės miške, Lipniškės kaime, yra sukilėlių kapai, ir pats pasišovė juos surasti.
Norėdamas išsiaiškinti tikslią vietą, jis parašė elektroninį laišką į Viekšnių seniūniją, kuri atsakė, kad girdėjo tokias kapinaites esant, tačiau tiksliau nieko negalėjo pasakyti. Susisiekęs su rajono paveldosaugininke Rūta Končiute-Mačiuliene, Mindaugas iš jos gavo girininko R. Jaramino kontaktus.
Jau kitą dieną iš girininko M. Stakutis gavo kapų fotografijas, girininkas žemėlapyje nurodė vietą, paaiškino, kokiu keliu reikia eiti.
Senas vietovės pavadinimas – Seminarskij
Ieškoti kapelių išsiruošė Mindaugas su savo žygio draugu. Nuo Tryškių jie pasuko vieškeliu, ėjo laukais, brovėsi per stipriai sužėlusį jaunuolyną, kol Birbiliškės miške rado keliuką ir upelį. Eidami palei upelį, aptiko buvusios sodybos griuvėsius. Paaiškėjo, kad šioje sodyboje gyvenę Lipniai. Tą patvirtino mokytoja Sigutė Vaišnienė, kuri čia augo ir leido vaikystę, lankydavosi tuose kapeliuose, bet nežinojo, kas ten palaidoti.
Jos tėvo pavardė buvo Lipnys, todėl sodybą galbūt vadino Lipniške, bet šiaip ji priklauso Birbiliškei ir mokytojos gimimo liudijime parašyta, kad gimusi Birbiliškės kaime.
Dabartinėje kartografinėje medžiagoje Lipniškės kaimo nėra, o 1943 metų rusiškame žemėlapyje ta vietovė pavadinta Seminarskij. Pasak Mindaugo, rusiško pavadinimo niekaip neįmanoma susieti su prieškariu ar kokiu lietuvišku žodžiu, bet vieta yra ta, kuri nurodyta šaltiniuose.
Prieškariu ten per mišką ėjo keliukas, o nuo jo dabar dar teks praeiti porą laukymių, prasibrauti pro džiungles primenančias dvimetrines žoles bei krūmus ir kapeliai bus pasiekti.
Taip ir buvo. Kapinaitės su medine koplytėle įrengtos netoli Kantenio upelio, miško glūdumoje, apdėtos akmenų tvora.
Caro kareiviai neįveikė sukilėlių
Spėjama, kad 1863 m. balandžio 28 d. šioje vietoje du caro kariuomenės būriai puolė Jono Stanevičiaus-Pisarskio sukilėlių rinktinę. Sukilėliai buvo įsitvirtinę pelkėtame miške, visos prieigos užverstos nukirstais medžiais.
Iš pradžių caro kareiviai (Telšių būrys) išstūmė sukilėlius, bet greit turėjo pasitraukti. Nieko nelaimėjo ir antrasis – Viekšnių – būrys. Susišaudymo metu žuvo nemažai rusų kareivių, kiti nuskendo pelkėse. Iš dviejų šimtų sukilėlių buvo nukauti tik du ir dar keli sužeisti. Visi žuvusieji, kaip spėjama, čia ir palaidoti.
Atminimą būtina įamžinti
Tas pats J. Stanevičiaus būrys kovėsi ir 1863 m. gegužės 21 d. prie Tryškių. Ši sukilėlių žūties vieta sutvarkyta, nušienauta. Pernai Tryškių seniūnija čia pastatė akmeninį paminklą su atminimo lentele.
Birbiliškės miške, buvusiame Lipniškės kaime surastą vietą taip pat reikėtų sutvarkyti, iškirsti krūmus, išvirtusius medžius, suremontuoti koplytėlę ir pastatyti atminties ženklą.
Kapinaites galėtų globoti Viekšnių seniūnija arba Kapėnų bendruomenė. Turėtume rajone lankytiną objektą, primenantį apie 1863 metų sukilimą.
Gal yra žmonių, kurie apie šias kapinaites žino daugiau? Prašytume jų atsiliepti.
Algirdas VILKAS
Nuotraukos iš Mindaugo STAKUČIO asmeninio archyvo
