Atėjus vasarai, Bugeniuose kartojasi vis tos pačios bėdos – žmonės lieka be vandens. Taip atsitiko ir šiemet: kai kas vandens sulaukia tik rytais ir vakarais, kai kieno vandens čiaupai „tyli“ po kelias dienas.
Turintieji vandens taip pat labai nesidžiaugia – kartais jis būna kavos spalvos. 
VANDENTIEKIS –
PRIVATI NUOSAVYBĖ
Apie savo kaimo bėdas papasakojo į redakciją paskambinusi bugeniškė. Moteris sakė, kad vandentiekį ir jo darbą kontroliuoja vienas žmogus, kuriam šis įrenginys ir priklauso.
„Santarvei“ atvykus į Bugenius, išvydome nemažą būrį kaimo žmonių, susirinkusių prie bugeniškio Jono Bartaševičiaus kiemo. Jam ir dar trims šio kaimo gyventojams priklauso visas kaimo vandentiekio ūkis.
Vandentiekis su jo komunikacijomis jiems atiteko yrant kolūkiui ir dalijantis turtą.
NETURI VANDENS
Bugeniškiai pasakojo, kad vandens jie sulaukia po valandą rytais ir vakarais, bet dažniausiai jis būna rudas. Kai kurios atokiau nuo pagrindinės gatvės gyvenančios moterys bėdojo, kad vandens neturi po trejetą ir daugiau dienų. „Kaip išsivirti valgį, apsiprausti, išsiskalbti, greit apeisim utėlėm, apie gyvulių girdymą ar daržų laistymą jau nebekalbam”, – replikavo bugeniškės.
Už elektrą, kuri naudojama vandens siurbliui, gyventojai už tris mėnesius moka apie 20 litų, o tie, kurie turi gyvulių – apie 25.
SUTINKA
MOKĖTI DAUGIAU
Gyventojai vieningai reikalavo J. Bartaševičiaus parodyti mokesčių už elektrą knygutę. Vyriškis ilgokai nenorėjo savo kaimynams jos atnešti. Ilgai įkalbinėjamas, knygutę vis dėlto atnešė. Įrašai liudija, kad už balandį ir gegužę sumokėta bemaž keturi šimtai litų, o birželį – jau pusšešto šimto.
Žmonės sakė, jog sutiktų mokėti ir daugiau, kad tik turėtų vandens. Buvo ir tokių, kurie sakė už vandens siurblio sunaudojamą elektrą nebemokėsią, nes vandens pas juos nėra. „Pats šeimininkas vandens turi nuolat, net braškes laisto, o pas mus nėra jokio vandens“, – sakė Bugenių žmonės.
VANDENTIEKIO ATSISAKO
J. Bartaševičius sakė, kad jis sutinkąs visą vandentiekio ūkį ir jo priežiūrą perduoti kitam žmogui, nes jam tai per sunku, nebeleidžia sveikata ir amžius nebe tas – jau 77-eri. Vandentiekį vyriškis prižiūri jau vienuolika metų. Apie jo pasiryžimą perduoti vandentiekį kitiems liudija jo bei dar trijų vandentiekio savininkų rajono valdžiai parašytas raštas, kuriame sakoma, jog jie atsisako artezinio gręžinio ir magistralinių tinklų.
Patenkinti jų prašymo Savivaldybė negali, kadangi bokštas nėra teisiškai įregistruotas.
SUNAUDOJA
DAUG ELEKTROS
J. Bartaševičius pasakojo, kad vandentiekio siurblį po pusantros valandos įjungia kiekvieną rytą ir vakarą, bet jis susidėvėjęs, todėl nėra reikiamo spaudimo ir vanduo pasiekia ne visus kaimo gyventojus. Laikyti įjungus siurblį nuolat būtų nuostolinga, kadangi jis ir taip sunaudojąs daug elektros energijos. Ir taip, pasak vyriškio, gyventojai jam turi 300 litų skolą: sako gavę pinigų atiduosią. Įvardinti skolininkų J. Bartaševičius nenorėjo.
Nenorėjo vyriškis patenkinti ir kito savo kaimynų prašymo – atidaryti vandentiekio šulinių bei įleisti apžiūrėti paties vandentiekio būklės, įjungti siurblį.
„Šiandien Mindaugo karūnavimo diena, tad žmonės ir mane nusprendė karūnuoti“, – bandė juokauti J. Bartaševičius.
ATSISAKĖ ĮSILEISTI
Tame pat kaime, tik kiek atokiau gyvenanti Mažeikių apylinkės seniūno pavaduotoja Dalia Grabažienė sakė vandens taip pat neturinti. Moteris sutiko surinkti ir sumokėti mokesčius už vandentiekio sunaudotą elektrą, kol jis bus kam nors perduotas.
Padėti bugeniškiams pasiryžę ir UAB „Mažeikių vandenys“ specialistai. Įmonės direktorius Pranas Trakinis sakė, kad jie galėtų pakeisti vandens siurblį geresniu, nors vandentiekis įmonei ir nepriklauso. Pirmadienį į Bugenius jau buvo atvažiavusi „Mažeikių vandenų“ brigada, bet J. Bartaševičius atsisakė juos įleisti į siurblinę, kol vandentiekio neperims kitas žmogus.
„MAŽEIKIŲ VANDENYS“
PASIRUOŠĘ PADĖTI
„Dabar mano sąžinė rami – aš buvau pasiruošęs bugeniškiams padėti“, – sakė P. Trakinis. Vis dėlto bugeniškiai nebus palikti likimo valiai.
Direktorius paaiškino, kad šiuo metu jų brigada labai užsiėmusi, nes po švenčių turi likviduoti keletą avarijų, bet kitos savaitės pradžioje jis vėl nusiųs darbuotojus į Bugenius.
Direktorius sakė esąs suinteresuotas turėti kuo daugiau abonentų, bet kol bokštas įstatymiškai neįteisintas ir neperduotas Savivaldybei, įmonė negali jo perimti.
„Juolab kad gyventojai neturi šachtinių šulinių, tad jokių ambicijų negalima rodyti, žmonėms reikia padėti“, – kalbėjo P. Trakinis.
O vandentiekio vanduo rudas todėl, kad užsukinėjant vandentiekį vamzdžiuose kaupiasi rūdys ir kiekvienas vamzdyno išjudinimas sukelia rūdžių srautą.
P. Trakinis prognozavo, kad ateityje panašus likimas laukia ir kitų kaimo vandentiekių.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
