Būkem žemaitē: i senuoviė žmuonis žėnuoje apie pedaguogėka

Padainiavimu tėkslus būdava nuramintė vaka – prisiglaudes pri mamuos, jusdams anuos šėrdėis plakėma i balsa, vaks greta nurimdava.

Darbienū gimnazijes pradėniu klasiu muokytuoje Jostena Vaičikauskienė stebas šiuolaikėniu vakū aukliejėmu: bartė anū negal, draustė kuonuorintas daryti – ėrgi. Ir aug mažėije padykė, neklausa mokytuoju, tievū. Muokytuojė saka, ka vėsi galem laba daug pasimuokytė iš sava protieviū – anėi vakus aukliejė paprasta, bet teisinga.

„Mosėntas vėsi iš vaikystės prisimenam, kap siediedavuom mama ar babunele ont kieliū i anuos dainioudava trumpas daineles. Anuos vadinas kykavima. Pavyzdžiou: juosem, juosem i torgieli, nusipėrktė pyragielė. Pėrksem maža – nepajiesem, pėrksem dėdelė – nesujiesem. Pėrksem vėdutėni, kap rata tekėni. Vo tata tuokės daineles vakams dainioudava anus sopdami ont kieliū“, – pasakuojė J.Vaičikauskienė.
Tokiū padainiavimu tėkslus būdava nuramintė vaka – prisiglaudes pri mamuos, būdams ont anuos kieliū, jusdams anuos šėrdėis plakėma i balsa, vaks greta nurimdava.
„Juk senas laikas žmuonės turiejė laba daug darba – nebova laika siedieti su mažu vaku ir su anou bovytėis. Ka pradiedava ons kriuokte, mamas greta ont kieliu, sūpoun, dainioun i norėmusi viel palėikt. Tep atsirada tėi visi pakykavima. Anei turiejė i dar kėta prasme – supažindindava vaka su pasauliu. Ont keliū supoujams vaks žinuoje, kad i torgu yr važioujama so arklio, kor perkams pyrags i rėistaine“, – kalbiejė J.Vaičikauskienė.
Senas laikas žmuonės nežinuoje tuokiu sudietingu terminu kap motuorika, vaikystės padaguogėka. Bet vėsi tėi dalyka egzistava savaimė – senuovės žmuonės bova išmintingė i godrė.
„Vėsi žiėna žaidėma mažims vakams „vėrė, vėrė pelytė košelė, tam davė, i tam davė, o tam neblėka“. Tas pakykavėms vaka supažindindava su pėrštū pavadėnėmas, ons sužinuodava, kap vadinas vėrtuvės rakonda – juk reikiedava išvardintė, i kuokius indus idiedava kuošelės. Tas žaidėms lavėna i smolkiuojė motuorika – vaka pėrštelius“, – sakė J.Vaičikauskienė.
Mokytuojė pasakuojė, ka dainioujint kykavimus būdava vaka ronkoms daruomi jodese – tarkem,vaizduojint, kuoki dydi bus perkams pyrags. Tuokiu būdu bova gerinama vaka nuotaika, jodesiū kuordinacėje, skatinama vaizduotė.
„Yr atsitėkės baisus dalyks – vaka šes laikas yra prarade tievū artoma. Juk šiuolaikėnis vaks nežėna, kon reišk siediete ont kieliū. Vaks nebjaut tievū šilomuos, artoma, kontakta. Nebtoriedami tū dalykū vaka aug kėtokėi, sunkiau suvalduomi. Senuovie vakus augindava su pagosdinimas – nek pri prūda, varlie itrauks. Nemelouk – akys kablioka matuos. Tėi pagosdinima, kykavima bova gera pedaguoginė priemuoneė – nereikiejė juokiu mondrysčiu, vaka auga klausydami tievū, žinuodami sava pareigas i teisės“, – kalbiejė J.Vaičikauskienė.

Pakykavėms

Sied buočėlis jaujuo,
Tor rėišuta saujuo.
Kas ton buočiū pabučiuos,
Tam tas rėišuta atidous.

Diana JOMANTAITĖ
„Santarvės“ priedas „Vakarų Lietuva“

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto