Buvęs gimnazijos mokinių prezidentas: žmogus be draugų gali nedaug

Paskutinę rugsėjo dieną Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientas Edgaras Narkus perskaitė mokinių prezidento kadencijos baigiamąjį pranešimą. Salėje susirinkusiai daliai gimnazijos bendruomenės narių ir tiesioginę transliaciją internetu stebėjusiems gimnazistams, mokytojams jis pristatė drauge su mokinių taryba nuveiktus darbus – organizuotus renginius, sumanytus ir įgyvendintus projektus.
„Santarvei“ gimnazistas pasakojo: dalyvavimo moksleivių savivaldos veikloje sėkmė labai priklauso nuo to, kiek moksleivis turi galimybių ir nori į šią veiklą investuoti savo laiko, kantrybės bei gebėjimų.

Norėjosi ne vien mokytis

Mokytis į Merkelio Račkausko gimnaziją Edgaras atėjo iš Senamiesčio pagrindinės mokyklos. Prisimindamas savo pirmuosius aštuonerius metus Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, jis save pavadino labiau akademiniu žmogumi. Mokslai pagrindinėje mokykloje mažeikiškiui sekėsi puikiai. Todėl ateidamas į gimnaziją jis atsinešė labai gerų pažymių kraitę – tik iš vieno dalyko metinio žinių įvertinimo jis turėjo devynetą. Iš visų kitų – tik dešimtukus.
Tačiau dar prieš pradedant mokytis gimnazijoje, Edgarui ir dar keliems jo draugams, su kuriais jis ir atėjo, knietėjo mintis, kad įdomu būtų dalyvauti gimnazijos mokinių tarybos veikloje.
„Tik pradėję mokytis gimnazijoje, užsiregistravome į papildomas pamokas, skirtas ruoštis olimpiadoms, egzaminams. Be to, keturi bičiuliai pabandėme įsilieti ir į mokinių tarybos veiklą, buvome priimti“, – prisimena E. Narkus.

Jautė draugų ir mokytojų palaikymą

Maždaug keturis mėnesius Edgaras buvo eilinis mokinių tarybos narys. Paskui trečiokė mokinių tarybos pirmininkė nutarė pasitraukti iš šios veiklos. Bet išeidama pasakė, kad mato lyderį – Edgarą, kuriam drąsiai palieka tarybos pirmininko „postą“.
Taryba surengė balsavimą ir E. Narkus tapo mokinių tarybos pirmininku. Po kurio laiko vyko visos gimnazijos mokinių prezidento rinkimai. Kokiomis aplinkybėmis ir kodėl nutarė juose dalyvauti, vaikinas neprisimena.
„Matyt, pačios kojos vedė. Be to, kandidatuoti skatino ir draugai, ir mokytojai“, – kalbėjo gimnazistas.

Mokyklos šimtmečio prezidentas

Edgaro, kaip mokinių prezidento, kadencija truko dvejus su puse metų. Nors įprastai šioje gimnazijoje mokinių prezidentas renkamas vieniems metams, bet yra buvę ir išimčių. Išimtis buvo ir E. Narkaus prezidentavimas.
„Atsitiko taip, kad mokinių prezidentu tapau 99-aisiais gimnazijos gyvavimo metais. Po tų vienų metų pasitarus su gimnazijos vadovais buvo nutarta, kad gal turėčiau mokinių prezidentu likti ir jubiliejiniais metais. Bet dabar mokausi ketvirtoje klasėje. Baigiamieji metai dovanoja savų iššūkių, tad laikas užleisti ir tas pareigas“, – kalbėjo gimnazistas.

Iniciatyvos mokykloje ir ne tik

Apie E. Narkaus drauge su jo komanda sumanytas ir įgyvendintas iniciatyvas, kurios neretai iškeliaudavo ir už gimnazijos, ir už Mažeikių rajono ribų, „Santarvė“ rašė ne kartą.
Gimnazistai savo sukurtuose filmukuose gvildeno žydų holokausto temą. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga moksleiviai sukūrė Lietuvos žemėlapį – dėlionę ir jo daleles išdalijo Lietuvoje gyvenantiems ir po užsienį išsibarsčiusiems lietuviams. Už šią iniciatyvą mažeikiškiams gimnazistams šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė trispalvę.
O kur dar garsi ilgametė gimnazijos iniciatyva – „Laisvės banga“ ar kino seansai, kuriuos mažeikiškiai stebėjo iš savo automobilių. Prie šių ir dar daugybės kitų iniciatyvų įgyvendinimo vienaip ar kitaip prisidėjo ir E. Narkus.

Įgijo geriausių draugų

Gimnazistas sako, kad tuomet, kai dar tik kandidatavo į mokinių prezidento pareigas, buvo išsikėlęs tikslą, jo žodžiais tariant, „įsivelti“ į beveik visą gimnazijos gyvenimą.
Jis siekė kurti draugiškus ryšius ne tik su gimnazijos bendruomene, bet ir su kitomis Mažeikių miesto, rajono bei Lietuvos organizacijomis.
Mokinių prezidentas stengėsi, kad mokinių taryba veiktų efektyviau, ir nepabūgo keletą kartų keisti jos veiklos modelių. Drauge su mokinių tarybos nariais Edgaras organizavo renginius, gimnazijoje kūrė jaukią atmosferą, atstovavo savajai mokyklai, garsino jos vardą.
„Per tuos pustrečių metų visko patirta. Ir ko tik nedarėme… Bet vertingiausia, manau, yra tai, kad turėjau galimybę susipažinti ir pabendrauti su daugybe įvairių žmonių. Be to, per veiklą mokinių savivaldoje įgijau pačią geriausią savo komandą – draugus, į kuriuos galima atsiremti, jei iškyla kokia problema, su kuriais galima ir pasidžiaugti“, – kalbėjo abiturientas.

Vienas padarysi nedaug

Dabar jau buvęs Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidentas sako, kad bent jau jo mokykloje jaunų žmonių iniciatyvas, norą dalyvauti moksleivių savivaldos veikloje, siekį patiems kurti supranta, priima ir remia ir mokyklos vadovai, ir mokytojai. Bet svarbiausias dalykas yra pačiam norėti siekti, įsijungti į visa tai, o ne laukti, kol kažkas pasiūlys ar pakvies.
E. Narkaus supratimu ir įsitikinimu, po vieną žmonės nelabai ką gali padaryti. Bendraudamas su „Santarve“, gimnazistas pajuokavo, kad net ir knygos vienas pats paskaityti negali. Pripratęs bendrauti, diskutuoti su kitais žmonėmis, Edgaras mėgsta perskaitytas knygas aptarti su bendraminčiais.
„O jei rimčiau, aišku, kad bandymų ką nors padaryti, sukurti vienam pačiam yra buvę. Bet vienu ar kitu etapu atsimušdavau į sieną. Tai bent jau šiandien manau, kad be kitų žmonių, be komandos pagalbos ne kažką padarysi“, – kalbėjo gimnazistas.

Svarbu „neperdegti“

Pasak E. Narkaus, moksleivių savivaldoje, kaip ir kitose srityse, svarbu buvo „neperdegti“. Pirmaisiais veiklos mokyklos savivaldoje metais Edgaras ir jo bičiuliai buvo „užsidegę“ įvairiais dideliais įvairių ministerijų ir organizacijų inicijuotais projektais. Norėjosi juose dalyvauti, išbandyti jėgas. Tačiau laikui bėgant, tas požiūris keitėsi.
„Pradėjau savo draugams sakyti: o kodėl mums nesugalvojus ir nepadarius kažko savito, kodėl būtinai turime kažkur važiuoti. Susitelkę į individualų komandinį kūrybiškumą, sugalvodavome visokių vietinių iniciatyvų, atsiskleidėme tose srityse ir dalykuose, kuriuose patys norėjome atsiskleisti, kuriuose geriausiai jautėmės“, – pasakojo E. Narkus.

Dabar savo laiką skiria mokslams

Gimnazistas už galimybę būti gimnazijos mokinių prezidentu dėkojo ir mokyklos bendruomenei, ir savo šeimai bei geriausiems draugams. Visi jie padėjo, patarė ir buvo šalia.
„Man tai buvo patirčių metai, praplėtę pažinčių ratą, pasaulėžiūrą bei suvokimą apie įvairius dalykus. Mūsų visų istorijos skirtingos, bet tikslai buvo bendri“, – apibendrino „Santarvės“ pašnekovas.
Per tas porą savaičių, kai oficialiai nebėra gimnazijos mokinių prezidentu, Edgaras jau spėjo pajusti sulėtėjusį gyvenimo tempą. Tam sulėtėjimui įtakos turi ir koronaviruso pandemija.
„Manau, kad iš dalies tas sulėtėjimas yra naudingas. Viskam nurimus, atsirado daugiau laisvesnio laiko. Jį skiriu mokslams. Esu abiturientas, pavasarį laukia egzaminai. Esu nusižiūrėjęs tarptautinės diplomatijos, ekonomikos, politikos studijų programas. Žodžiu, – humanitarinę, socialinę sritį“, – pokalbį apibendrino Merkelio Račkausko gimnazijos moksleivis.

Linkėjo, kad viskas sektųsi

Rugsėjo 30-ąją, prieš E. Narkui pradedant skaityti savo baigiamąjį pranešimą, jam už veiklą, aktyvumą, iniciatyvumą dėkojo mokyklos direktorė Asta Žukauskienė, jos pavaduotojas Laimonas Terasius. Sveikinimo žodį tarė ir Edgaro klasės kuratorius – geografijos mokytojas Dainius Stasys, biologijos mokytojas Algirdas Vilkas.
„Edgaras įeis į gimnazijos šimtametę istoriją kaip tikras lyderis, aplink save telkiantis kitus žmones. Jis į mokyklos istoriją įeis kaip tas, kuris, ką sugalvoja, tą ir įvykdo, – gerų žodžių gimnazistui negailėjo direktorė ir palinkėjo: – Labiausiai norisi, kad gyvenime tau sektųsi. Kad tie dalykai, kuriuos tu sugalvosi, apie kuriuos svajosi, taptų realybe.“