Nuo seno lietuviai liepą laikė sakraliniu medžiu, todėl iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų, senąsias sodybas, dvarus puošusių liepų, jų alėjų.
Pagonybės laikais tikėta, kad liepa – tai meilės deivės Mildos arba Laimos medis.
Įspūdingiausios Lietuvos liepos, kaip nurodo Valstybinė miškų tarnyba, auga ir netoli Mažeikių.
Ko prašyti liepos…
Gimus kūdikiui, motinos eidavo prie liepos prašyti savo vaikui sveikatos, ilgo ir gero gyvenimo. Vyras, susipykęs su žmona, turėdavo eiti prie liepos prašyti atleidimo.
Liepomis sodybas ištisai apjuosdavo bitininkai – tai pagrindinis vasaros medaus aruodas, liepų medus yra viena naudingiausių ir labiausiai vertinamų medaus rūšių.
Liepos karna (apatinė žievė) senovėje buvo naudojama vyžoms ir krepšeliams pinti, virvėms sukti. Iš kamieno būdavo gaminami indai medui laikyti. Mediena gražiai balta, minkšta, lengva, perdžiūvusi neskyla.
Pasižymi atsparumu
Lietuvoje auga 11 skirtingų liepos rūšių, bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa. Tai aukštas medis, galintis užaugti iki 20–30 m ir pasiekti 1–2 m skersmenį. Dažniausiai ji turi vieną kamieną, kartais du ir tik retais atvejais pasitaiko daugiakamienių liepų.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) 2021 m. statistiniais duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Apie pusė šių medynų telkiasi vidurio ir pietų Lietuvoje.
Liepos – vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, ir auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis – liepos gyvuoja 500–600 metų, o literatūroje galima rasti duomenų, kad liepa kartais gyvena net iki 1200–1300 metų.
Vyksta medžių paieška
Vis intensyviau yra vykdomos seniausių, stambiausių medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių ir archyvų kaupimas.
VMT akcentuoja, kad šis darbas pasižymi ne tik kultūrine, šviečiamąja, bet ir praktine reikšme – tai genofondo išsaugojimas.
Vertingiausioms mažalapės liepos medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti yra įsteigti 4 mažalapės liepos genetiniai draustiniai bei atrinkti 306 liepos rinktiniai medžiai.
Visiems jiems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Lietuvoje apie 40 liepos medžių yra suteiktas gamtos paminklo statusas.
Paskutinio įvertinimo metu užfiksuota daugiau kaip 80 seniausių Lietuvos liepų. Dalis jų jau aprašytos informacijos šaltiniuose, tačiau rasta ir ne viena dešimtis dar niekur nežymėtų, vertų seniausių ir storiausių liepų statuso.
Įspūdingiausios liepos – ir netoli Mažeikių
Manoma, kad seniausia ir storiausia mūsų šalies liepa auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų amžiaus 8 metrų apimties medis vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX a. viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems medžio drevė buvo tapusi slėptuve. Esą, drevėje tilpdavo 7 vyrai.
Kauno rajone, Lampėdžiuose, auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa gražuolė. Jos kamieno apimtis – beveik 8 metrai, amžius – apie 250 metų. Pasakojama, kad kadaise viena šalia kitos buvo pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.
Ne mažiau įspūdingos yra daugiakamienės liepos. Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, išsikerojusi auga daugiakamienė Dubravolės liepa su 26 kamienais.
Papilės penkiolikakamienė liepa auga Papilės miestelyje (Akmenės r.).
Pažymėtina ir 24 metrų aukščio, per 6 metrų apimties keturkamienė Žąsūgalos liepa Lenkalių apylinkėje Telšių rajone, o taip pat 23 metrų aukščio ir 12 metrų apimties – J. Grigaliūno devyniakamienė liepa, puošianti Antakalnio kaimą Kaišiadorių rajone.
Iš liepų alėjų įspūdinga Vilniaus rajone auganti sena Vyžuolių dvaro liepų alėja.
Būtina žinoti ir saugoti
Liepas, kaip ir kitas medžių rūšis, retina įvairios negandos – sausros, ligos, kenkėjai, urbanizacijos procesas, gamtos tarša, tik dalis šios rūšies atstovų per šimtus metų pergyveno visas negandas bei toliau žaliuoja.
VMT primena: šimtamečiai medžiai senoliai, taip pat išskirtinės išvaizdos ar moksliniu požiūriu vertingi medžiai turi būti matomi, gerbiami ir saugomi ateinančioms kartoms.
Parengė Asta ŠILAITYTĖ
Nuotr. iš VMT archyvo
