Yra daugybė giminės medžių pavyzdžių, tačiau tam, kad tok medį būtų galima sudaryti, tenka gerai pasikapstyti po praeitį. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Šiuolaikiniame skubančių, nuolat laiko neturinčių žmonių pasaulyje ne kiekvienam smalsu žinoti, iš kur esi kilęs ir kas yra tavo protėviai.
Kita vertus, yra žmonių, kuriems giminės šaknų paieškos, bendravimas su giminaičiais yra didelė vertybė.
„Santarvė“ kalbina žmones, kurie domisi giminės istorija ir genealoginių medžių sudarymu.
Asmenybės brandos požymis
Kas nutinka žmogui, sėdančiam prie stalo ir ant balto popieriaus lapo imančiam braižyti savo giminės šakas bei šakeles?
Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė susidomėjimą giminės istorija vadina asmenybės branda.
„Kiekvienas pats sau gali būti svarbiausias, pats sau – pasaulio centras, tačiau iš tuščios vietos neatsiradome nė vienas. Vadinasi, kažką turime. Ir ateina metas, kai prireikia tai sužinoti. Vadinasi, kažkurioje vietoje žmogus sustoja ir susimąsto“, – paaiškino pašnekovė, dažnai bendraujanti su žmonėmis, ieškančiais savo giminės šaknų.
Jaučiamas šioks toks pulsavimas
Domėjimąsi genealogija istorikė linkusi vertinti keliais aspektais.
„Iš pradžių sakydavome, kad tai – ir mados reikalas. Žmonėms, kurie to nesupranta, ir dabar tai gali daryti dėl mados. Jei vertinčiau kaip istorikė, sakyčiau, kad žinoti kas buvo prieš mane, iš kur toks esu, kodėl toks esu ir visus kitus iš to išplaukiančius dalykus, yra ir būtina, ir įdomu“, – kalbėjo N. Češkevičiūtė.
Pasak istorijos archyvo darbuotojos, susidomėjusių žmonių pagausėjimo sulaukiama po Visų šventų, Vėlinių, didesnių švenčių. Žmonės lanko kapines, pastebi, kad tose kapinėse ant pusės antkapių – vienodos pavardės. Ir jiems natūraliai kyla klausimų.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
