Gimnazijoje dirbantis amerikietis: „Mažeikiškių nedrąsiais nepavadinčiau“

Pasak Luiso Higueros, Amerikoje savanorystės tradicijos yra gilios.

Dar rugsėjo 23 dieną, dalyvaujant Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje surengtoje „Atminties pamokoje“, skirtoje Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, dėmesį patraukė jaunas vaikinas, su kuriuo gimnazijos mokiniai bendravo angliškai.
Tas vaikinas – vieniems metams į Lietuvą ir į gimnaziją dirbti mokytojo padėjėju atvykęs 23-ejų metų amerikietis Luisas Higuera.

Mažeikiškių bendrystė su JAV ambasada

Į Lietuvą Luisas atvyko dalyvauti „Fulbright“ anglų kalbos mokytojų padėjėjų programoje. Be Luiso, šioje programoje dalyvauja ir iki kitų metų rugsėjo įvairiose Lietuvos mokyklose dirbs dar 5 amerikiečiai.
Merkelio Račkausko gimnazijos ir JAV ambasados Vilniuje darbuotojų draugystė prasidėjo prieš keletą metų. Buvęs gimnazijos mokinys Edgaras Narkus dalyvavo mokinių mainų programoje ir lankėsi Amerikoje. Be to, gimnazijos mokytojai ir jų mokiniai, kai lankosi Vilniuje, nuvyksta ir į ambasadą, siūlančią labai daug įvairių edukacinių veiklų. Vienas iš tokių susitikimų vyko ir šį ketvirtadienį.
Ši bendrystė prisidėjo ir prie to, kad, kai iš JAV į Lietuvą turėjo atvykti 6 mokytojų asistentais metams tapę jauni, studijas neseniai baigę žmonės, ambasados darbuotojai gimnazijos bendruomenei pasiūlė metams priimti Luisą.

Turėjo patirties kaip savanoris

L. Higuera yra įgijęs dvigubą – politikos mokslų ir filosofijos specialybę. Prieš grįždamas namo po studijų, jis iš vieno savo universiteto vadovų sužinojo apie „Fulbright“ programą.
Ta informacija vaikiną sudomino. Juolab kad Luisas jau turėjo mokytojavimo patirties – jis savanoriavo nevyriausybinėje organizacijoje, padedančioje anglų kalbą išmokti žmonėms, kuriems tai nėra gimtoji kalba, bet mokėti reikia norint tapti JAV piliečiais, ieškant darbo ir pan.
Be to, studijų metais pašnekovas metus gyveno Italijoje ir savanoriavo vienoje iš mokyklų – jis pedagogams padėdavo vaikus mokyti anglų kalbos.

Atvykti norėjo dėl kelių priežasčių

Potencialūs „Fulbright“ anglų kalbos mokytojų padėjėjų programos dalyviai, pildydami paraiškas, turi nurodyti kurią nors konkrečią šalį, į kurią norėtų nuvykti padirbėti.
L. Higuera Lietuvą pasirinko dėl kelių priežasčių. Viena jų – visi Luiso mamos giminės yra žydai, emigravę į Ameriką iš Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos teritorijų.
„Galimybė atvykti į Lietuvą man pačiam reiškia savotišką šeimos paveldo tyrinėjimą. Savotiška privilegija yra grįžti ten, kur kadaise gyveno mano giminės. Manau, esu pirmasis žmogus savo šeimoje, kuris galėjo čia sugrįžti po to, kai jie emigravo prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – „Santarvei“ pasakojo Luisas ir pridūrė, kad anksčiau jam neteko pabuvoti jokioje Rytų Europos šalyje.
Kita priežastis, dėl kurios vaikinas nurodė, kad norėtų atvykti į Lietuvą, buvo tokia, kad savo gimtajame mieste Amerikoje jis kelias vasaras dirbo su lietuviais, su jais susidraugavo.
Tie keli žmonės iš Kauno buvo pirmoji Luiso pažintis su mūsų šalimi, o užsimezgusi draugystė paskatino ieškoti galimybių atvykti ir pažinti Lietuvą, jos kultūrą.
Na, o trečioji priežastis – krepšinis, kurį Luisas labai mėgsta.

Mažoje bendruomenėje integruotis lengviau

„Fulbright“ programa, kurią kuruoja JAV ambasada Vilniuje, yra JAV viešosios diplomatijos dalis. Tai reiškia, kad L. Higueros, kaip vieno iš šios programos dalyvių, pareiga, tikslas yra ne tik prisidėti prie anglų kalbos mokymo, bet ir JAV kultūros skleidimo.
O kadangi tai yra ir mainų programa, Luisas taip pat mokosi suprasti Lietuvos kultūrą, ją pažinti.

Nuotraukoje – amerikiečio prisistatymas Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenei Rugsėjo 1-ąją.

„Mes, programos dalyviai, specialiai siunčiami į mažų miestų ar miestelių mokyklas. Jos neturi tiek išteklių, kad galėtų pritraukti, pasikviesti užsieniečių, kiek galbūt turi Vilniaus ar Kauno mokyklos.
Be to, man, kaip šios programos dalyviui, lengviau integruotis į mažo miesto, mažos mokyklos bendruomenę. Didelio miesto ir jame esančios mokyklos bendruomenėje būčiau tik dar vienas žmogus, dar vienas vardas, dar vienas amerikietis, dar vienas turistas“, – šyptelėjo mokytojo padėjėjas L. Higuera.
„Santarvės“ pašnekovas sakė, kad viešąja diplomatija domisi dar ir kaip profesija. Jis mąsto apie galimybę ateityje laikyti JAV užsienio tarnybos egzaminą, kuris būtų žingsnis norint tapti savo valstybės departamento dalimi.

Lietuvių tyliais ir droviais nepavadintų

Kai tik atvyko į Lietuvą, Luisas drauge su kitais 5 šios programos dalyviais Klaipėdoje išbandė savotiškas orientacines „varžybas“ – bendravo su labai skirtingais vietiniais žmonėmis. Dalis jų lietuvius apibūdino kaip santūrius, drovius, tylius, nepatiklius žmones.
Luisas sako, kad atvykęs į Mažeikius nieko panašaus nepastebėjo. Visi sutikti mažeikiškiai, Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenės nariai jam pasirodė esantys svetingi, rūpestingi, draugiški ir visai šnekūs.
„Pirmosiomis dienomis keli gimnazistai man surengė ekskursiją po miestą, kitas mokinys pasikvietė į krepšinio varžybas. Žodžiu, man gana lengvai ir greitai pavyko pritapti. Regis, žmonės nuoširdžiai domisi mano istorija. Na, o aš esu laimingas galėdamas dalytis su jais tuo, ką moku, ką iki šiol esu patyręs“, – apibendrino amerikietis.

Kiekviena savaitė vis kitokia

Kiekviena Luiso savaitė gimnazijoje yra skirtinga ir jis jaučiasi reikalingas. Čia dirba 8 anglų kalbos mokytojai, jie kviečia Luisą ateiti, skirti laiko jų mokiniams.
Luisą į savo vedamas pamokas kviečia ir geografijos, istorijos mokytojai. Kai mokiniams dėstomos temos yra susijusios su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Luisas paruošia pranešimus ir pasakoja apie savo gimtąją šalį.
Prieš kurį laiką mokykloje viešėjo „Erasmus“ projekto dalyviai iš Portugalijos, Turkijos, Rumunijos, L. Higuera drauge su jais keliavo po Lietuvą.
Kai gimnazistų klasės ir jų kuratoriai vyksta į išvykas, ekskursijas, pašnekovas irgi prisijungia ir leidžiasi į pažintį su Lietuva tokiu būdu – būdamas tarp mokinių.
„Vienoje Šiaulių gimnazijoje skaičiau pranešimą. Po jo mane ir kolegą iš mano „Fulbright“ grupės viena mokytoja nusivežė į Kryžių kalną, į Žagarę. Savaitgaliais keliauju po Lietuvą, lankau savo draugus Kaune. Be to, kiekvienos savaitės du vakarus žaidžiu krepšinį su mažeikiškiais. Žodžiu, stengiuosi priimti viską, ką siūlo ši šalis“, – akcentavo „Santarvės“ pašnekovas.

Gimnazistai džiaugiasi mokytojų padėjėju

Gimnazijos anglų kalbos mokytoja Rita Meškienė pasakojo, kad bendraudama su mokiniais jų klausia, ką būtų galima patobulinti anglų kalbos pamokose. Pasak mokytojos, dažnas gimnazistas sako, kad Luisas yra didelis džiaugsmas.
„Jam – 23 metai, amžiaus skirtumas tarp mokinių ir Luiso – nedidelis, todėl mokiniams smagu. Be to, Luisui anglų kalba yra ne išmokta, o gimtoji, todėl gimnazistus traukia jo kalbėjimo laisvumas, žinios“, – kalbėjo mokytoja.
Pamokose nevyksta Luiso ir mokinių „šiaip sau“ pasikalbėjimai. Dažniausiai jo prašoma pristatyti kultūrinius savo šalies aspektus.
„Seniai svajojome mokykloje įsteigti debatų anglų kalba klubą, bet tam reikia patirties. Su kolegėmis domėjomės, padiskutuodavome ir vis nesiryždavome. Paklausėme Luiso ir jis atsakė, kad turi ir patirties, ir noro, tad su mokiniais tokį klubą atidarys. Na, o kai jis išvažiuos, mums reikės darbą tęsti“, – kalbėjo R. Meškienė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video