Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad visuomenės nuomonę šiuo klausimu itin veikia nesibaigianti geopolitinė įtampa tarp Vakarų ir Rusijos, taip pat migrantų antplūdžio į ES saugumizacija.
Pirmlse gretose – ugniagesiai ir Bažnyčia
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 28-rugsėjo 10 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta sociologinė apklausa apie gyventojų pasitikėjimą institucijomis parodė, kad, nors respondentai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais (89 proc. pasitiki, 9 proc. nepasitiki) ir Bažnyčia (75 proc. pasitiki, 19 proc. nepasitiki), į pirmąjį trejetuką beveik visada patenkančią Prezidento instituciją į penktą poziciją stumia išaugęs pasitikėjimas krašto apsauga (69 proc. pasitiki, 28 proc. nepasitiki), taip pat policija (66 proc. pasitiki, 32 proc. nepasitiki). Nuo liepos 5 procentiniais punktais, iki 63 proc., išaugęs palankumas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) šią instituciją iškėlė į šeštą vietą iškart po Prezidentūros, kuria pasitiki 64 proc. piliečių. Tuo pat metu 7 proc. punktais augo pasitikėjimas ir Valstybės saugumo departamentu (VSD) – ši institucija yra vienuolikta, kuria labiausiai pasitiki šalies gyventojai.
Kaip ir anksčiau, gyventojai labiausiai nepasitiki Seimu (31 proc. pasitiki, 66 proc. nepasitiki), komerciniais bankais (36 proc. pasitiki, 60 proc. nepasitiki) ir teismais (40 proc. pasitiki, 54 proc. nepasitiki).
Lūkesčių rezervas?
M. Jastramskis pažymi, kad prie pasitikėjimo jėgos ir saugumo struktūromis labiausiai prisideda viešojoje erdvėje ir toliau plačiai nušviečiamas konfliktas Ukrainos rytinėje dalyje ir pašliję Vakarų santykiai su Rusija, taip pat tendencija Lietuvoje į ES imigracijos problemas žiūrėti per saugumo prizmę – kalbant apie priimamų migrantų integraciją itin dažnai minimi nusikalstamumo, socialinių neramumų ir terorizmo elementai.
„Natūralu – visuomenė pradeda duoti lūkesčių rezervą institucijoms, kurios, jų manymu, turėtų būti atsakingos už tai, kad Lietuva būtų saugi (…) Lietuviai šiaip jau imigracijos nenori, daugybė tyrimų rodo, kad į imigraciją iš trečiųjų šalių žiūrima labai neigiamai“, – sako M. Jastramskis.
Tokį reitingą gali lemti pabėgėlių problema
Anot politologo, per mėnesį stipriai išaugusį pasitikėjimą VSD būtų galima paaiškinti šios institucijos dalyvavimu būsimose pabėgėlių atrankos procedūrose. Tiek Premjeras, tiek vidaus reikalų ministras ne kartą yra pabrėžę, kad į Lietuvą nebus įleistas nė vienas nacionaliniam saugumui grėsmę keliantis asmuo, o priimamų pabėgėlių praeitimi domėsis ir VSD. Tuo tarpu VSAT matomumą, pasak M. Jastramskio neabejotinai padidino rugpjūčio pabaigoje įvykęs incidentas Druskininkų savivaldybėje, kai buvo nušautas nuo pasieniečių sprukęs kontrabandininkas.
„Po to – vidaus reikalų ministro labai aiškus pareiškimas ir politinės diskusijos apie jėgos naudojimą ir situaciją pasienyje apskritai“, – komentavo M. Jastramskis.
ELTA primena, kad po mirtimi pasibaigusių gaudynių vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis atviru kreipimusi į visuomenę pareiškė, kad situacija pasienyje primena karą, kuriame kasdien dalyvauja VSAT ir policijos pareigūnai. Ministras taip pat paragino neskubėti smerkti ginklą panaudojusio pareigūno, kol neatliktas detalus nelaimės tyrimas.
Apklausos organizavimo duomenys
Apklausa vyko 2015 m. rugpjūčio 28-rugsėjo 10 dienomis. Apklausta 1012 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 123 atrankos taškuose.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
