Balsiuose vykusiame seminare aptartos hidroenergetikos plėtros problemos saugomose teritorijose. Karštomis diskusijomis bandyta atsakyti į klausimą, ar tokios teritorijos – vieša vertybė, ar bėdų priežastis. Kalbėta apie alternatyvius, mažiau kenksmingus gamtai energijos šaltinius. Seminaro dalyviai aplankė ir kai kurias hidroelektrines prie Virvytės ir Ventos upės.
NEGAILĖJO KRITIKOS
Parlamentarai užsimojo naikinti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) prie Aplinkos ministerijos – Seime įregistruotose Saugomų teritorijų įstatymo pataisose šios įstaigos nebėra.
Seminare, kuriame dalyvavo ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, taip pat netrūko akmenukų į saugomas teritorijas prižiūrinčiųjų daržą.
Pareigūnai buvo apkaltinti griežtumu, reiklumu, net trukdymu kitiems dirbti.
„Turime būti kūrėjai, o ne draudėjai. Yra protingumo ribos, reikia galvoti, ką leisti. Reikia gyventi su gamta. Leiskite žmonėms ja džiaugtis, nestumkite jų į užsienius“, – VSTT, parkų direkcijų atstovus mokė parlamentaras.
J. Šimėnas priminė, kad ir konstitucinė teisė leidžia kurti. Seimo narys ne kartą pabrėžė, kad šiose tarnybose dirba per 400 žmonių ir ragino juos įjungti savo protus kūrybai.
LAIKOSI ĮSTATYMŲ
Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, daug diskusijų kyla dėl nežinojimo. Mažai kalbama apie saugomų teritorijų naudą – mokslinę, aplinkosauginę, kultūrinę, estetinę, socialinę ir kt.
„Saugomos teritorijos derinamos su vartojimu. Žmonės gali dirbti kaip kūrėjai, kiek leidžia įstatymai“, – kritikams atsikirto R. Baškytė.
Vidmantas Bezaras, VSTT direktoriaus pavaduotojas, patikino, kad konfliktų dėl ekonominės veiklos nėra daug, nors ekonominis interesas nemažas. Esą specialistai, vertindami situaciją, išmoko atsižvelgti į žmonių poreikius, gamtą ir teisės aktus.
„Geriau duoti neigiamą atsakymą nei teigiamą. Už neigiamą dar niekas iš darbo neišmetė“, – kalbėdamas apie leidimų išdavimą veiklai saugomose teritorijose replikavo pavaduotojas.
Energetikos ministerijos atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjo Gintauto Jakimavičiaus jų argumentai neįtikino. Esą „garbinami“ teisės aktai kuriami žinybiniu principu. Aplinkos apsaugos institucijas jis pavadino „valstybe valstybėje“.
ŽMONĖS NEPATENKINTI
Buvo pastebėta, kad seminarui Akmenės rajonas, Balsiai pasirinkti neatsitiktinai. Prie Virvytės yra daugiausia – net aštuonios hidroelektrinės.
Seminare dalyvavę Kairiškių bendruomenės atstovai išsakė nemažai priekaištų dėl leidimo tvenkti upes. Esą nyksta žuvys, nebeįmanoma upe plaukti baidarėmis. Netgi buvo siūloma vasarą uždrausti tokių hidroelektrinių darbą.
Gyventojus palaikė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Romualdas Juknys, kritiškai vertinantis hidroelektrinių plėtrą.
„Kai kuriose šalyse jau griaunamos hidroelektrinės, tai atgyvenusios technologijos, o mes dar kalbame apie jų plėtrą. Daugelis į Raudonąją knygą įrašytų augalų auga pelkėse ir upių slėniuose, būtina juos saugoti“, – samprotavo profesorius.
Lietuvos hidroenergetikų asociacijos pirmininko profesoriaus Petro Punio teigimu, nėra nė vieno švaraus energetikos šaltinio. Visos bėdos, ant jo, kyla dėl to, jog verslui terūpi pelnas, nėra teisinės bazės, kad hidroenergetika paremta asmeniniu interesu.
PERSPEKTYVA –
VĖJO ENERGETIKA
Seminare buvo diskutuojama ir apie vėjo energetiką, kaip alternatyvą hidroelektrinėms. J. Šimėnas, vadovaujantis darbo grupei, kuri rengia Atsinaujinančių elektros energijos šaltinių įstatymą, mano, kad lietuviams trūksta verslumo, todėl su savo idėjomis, kapitalu į mūsų šalį veržiasi užsieniečiai.
Parlamentaras prisiminė, kad Vokietijoje jam teko matyti vėjo jėgainių parką vos už kelių kilometrų nuo salos, kurioje gyvena bene dešimt tūkstančių žąsų.
„Ar ten sąlygos kitokios?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
J. Šimėnas stebėjosi, kad pas mus net nėra žemėlapių, kuriuose galėtume matyti paukščių migracijos taką.
Už hidroelektrinių plėtrą pasisakantis P. Punys neneigė vėjo jėgainių perspektyvos, tik nuogąstavo, kad pajūris gali pereiti į užsieniečių rankas.
„Dėl vėjo jėgainių – teisinė netvarka. Esame mušami, basi, vyrauja korupcija. Tai valstybės vėžys, dėl to vėjo jėgainės ir nėra statomos. Įsitikinęs, kad už kyšius jų statyba bus atiduota danams, vokiečiams ar kitiems užsieniečiams“, – nuogąstavo prof. P. Punys.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Pirmoje eilėje pirmas – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
