Pirmadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje gimnazistai kalbėjo poetų Henriko Nagio ir jo sesers Liūnės Sutemos (Zinaidos Nagytės-Katiliškienės) eilėmis.
Iš Kauno atvykusi ir knygą apie Liūnę Sutemą pristačiusi muziejininkė Virginija Paplauskienė pastebėjo, kad mažeikiškiams pavyko įgyvendinti neišsipildžiusią sesers ir brolio svajonę – jų eilėraščiai suskambo kartu.
SVAJOJO APIE BENDRĄ KNYGĄ
„Henrikas Nagys: esu, kaip ir mano sesuo, niekieno žemėje…“ – prisiminti kraštiečio poeto mažeikiškiai pirmadienio vakarą susirinko į Viešąją biblioteką.
Minint poeto 90-ąsias gimimo metines Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojai Ona Kelpšienė ir Martynas Januška į programą suguldė brolio ir sesers eiles.
Ta proga iš Kauno atvykusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja V. Paplauskienė pristatė monografiją „Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“.
Po pedagogų atliktų žemaitiškų dainų ir gimnazistų deklamuotų eilių muziejininkė pasakė, kad išsipildė brolio ir sesers svajonė.
„Jie abu su broliu norėjo išleisti vieną bendrą poezijos knygą, kuri vadintųsi „Mūsų miesteliai“. Tie „Mūsų miesteliai“ – būtent tie miesteliai, kur jie gyveno. O juk jie keliavo per visą Lietuvą, nes tėvas buvo geležinkelininkas. Gyvenime tai nepavyko, nespėjo parašyti. Henrikas iškeliavo, o Zina, ačiū Dievui, ir dabar rašo, kuria,“ – apie aštuoniasdešimt trejų metų poetę „Santarvei“ prakalbo muziejininkė.
SKAUSME – VILTIS IR TIKĖJIMAS
Iki šiol artimai su Liūne Sutema bendraujanti V. Paplauskienė mažeikiškiams perdavė nuo jos linkėjimų: poetė prisipažino netikėjusi, jog kraštiečiai dar prisimena juos, išeivius.
Monografiją pristačiusi moteris pridūrė, jog savo tėviške poetai labiau laikė Buknaičius, kur girnų akmuo, ąžuolas, Vaidminas…
„Kur prabėgo vaikystė. Liūnė Sutema iki šiol prisimena kvapniausias ir saldžiausias žemuoges. O Lemontas, Čikagos priemiestis, jai tapo antraisiais Buknaičiais. Ji taip pat gyvena nuošalyje, kaip ir vienkiemyje,“ – žiniomis dalijosi V. Paplauskienė.
Liūnės Sutemos gyvenimą viena po kitos lydėjo netektys. Prieš trisdešimt metų mirė vyras, rašytojas Marius Katiliškis, vėliau teko atsisveikinti su broliu, prieš šešerius metus sunki liga pasiglemžė dukterį, dar po metų – ir sūnų.
„Tad yra didžiausia laimė, kai žmogus, tiek patyręs skausmo, kančios, netekčių, vis dėlto yra stiprus ir dvasiškai atsilaikęs. Ji gali būti pavyzdžiu visiems mums, kaip vargingomis sąlygomis žmogus išlaiko tikėjimą ir viltį. Tik tie žmonės, kurie nesupranta Liūnės Sutemos poezijos, gali sakyti, kad jos eilės liūdnos ir pesimistiškos. Tame skausme, juodume yra saulės spinduliai, kurie mus prikelia. Be galo ji mėgsta pienes: nieko nėra gražiau, kai geltonos galvos tiesiog kvatoja žolėje,“ – apie viltį kalbėjo muziejininkė.
„TEBEVAIKŠTO“ BUKNAIČIUOSE
Lietuvą Nagiams teko palikti 1944-aisiais metais. Bet, kaip teigia muziejininkė V. Paplauskienė, jie niekur toli nuo savo Buknaičių ir nenuėjo. Į gimtus kraštus vis sugrįždavo mintimis, eilėmis…
Paklausta, ar norėtų grįžti į Lietuvą, Nacionalinę premiją pelniusi Liūnė Sutema yra sakiusi, kad grįžimą apglėbia baimė.
„Labai norėčiau, bet, kita vertus, žinau, kad neberasčiau nieko, ką palikau. Palikom ten ir gerus, ir blogus laikus. Liko ten ir siaubas, ir šviesa… Bet aš niekuomet nenorėjau grįžti Lietuvon kaip turistė. Bijau, kad nebesusikalbėčiau su žmonėmis. Ir ką aš ten daryčiau? Naktimis sapnuoju tą Buknaičių kaimą, savo tėvo tėviškę, ir žinau, kad ten nieko nebėra…“ – autobiografijoje mintimis dalijosi poetė.
Grįžti į Lietuvą moteris negalėtų ir dėl to, kad neturi reikalingų dokumentų. Ji nepriėmė Amerikos pilietybės, nes negalėjo atsisakyti lietuvybės. O dokumentas, su kuriuo atvažiavo į svečią šalį – seniai nebegalioja…
Tačiau svečiose šalyse Liūnė Sutema puoselėjo lietuvybę. Kone tris dešimtmečius ji dirbo šeštadieninėje lietuvių mokykloje. Pačios vaikai iki septynerių metų nemokėjo kalbėti angliškai. Tik nuvedusi juos į mokyklą motina pati išsigando, kaip toliau bus, juk čia viskas tik anglų kalba…
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kompoziciją parengė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos auklėtiniai.
Iki šiol su Liūne Sutema bendraujanti V. Paplauskienė prasitarė, jog labai myli Žemaitijos poetus.
Henrikas Nagys
Liūnė Sutema
