Italijos kalnai dviratininkus iš Mažeikių užbūrė savo grožiu

Kalnai – tai vieta, kurią bent kartą aplankęs, visada norėsi sugrįžti. Ir nesvarbu, kokiu tikslu ten nuvykai: ar slidinėti, ar pėsčiomis vaikščioti, ar dviračiu važiuoti, ar net kalnų upėmis baidarėmis plaukti.
Tuo įsitikino trys mažeikiškių šeimos, šešias dienas dviračiais keliavusios po Italijos Alpes.

Idėją įgyvendino per dvejus metus

Idėja dviračiais įveikti kalnuotą trasą kilo prieš dvejus metus, gavus pasiūlymą iš vienos sostinės bendrovės. Jis mažeikiškius sudomino, tačiau netiko kelionės laikas, tad buvo nuspręsta kelionę organizuoti patiems.
„Organizuoti nebuvo tiek sunku, kiek sunku rasti bendraminčių. Vos pasakai: „Važiuokime į kalnus dviračiais“, sulauki atsakymo: „Aš nepajėgsiu“. Dėl šios priežasties pernai ir nepavyko įgyvendinti idėjos“, – sakė vienas iš kelionės organizatorių mažeikiškis verslininkas Kęstutis Voras.
Per žiemą pavyko suburti komandą, apsispręsti dėl išvykimo laiko – buvo pasirinkta rugpjūčio pradžia. Orai kelionei buvo idealūs – nelijo, dienomis oro temperatūra buvo 30–35 laipsniai, naktį ji nukrisdavo penkiais ar dešimčia laipsnių.
Kadangi visi būsimos kelionės dalyviai važinėja dviračiais, specialiai jų nepirko, tik patikrino ir susitvarkė turimus. Pasak K. Voro, pasiruošimas susidėjo iš trijų dalių: sudarytas maršrutas (konsultuotasi, kokiu maršrutu vykti, ką verta pamatyti, kokiose vietose nakvoti, kiek kilometrų trasos per dieną įveikti), surastas transportas (nuvežti iki maršruto pradžios keliautojus ir dviračius, lydėti visą kelionės laiką, pervežant daiktus iš vienos nakvynės vietos į kitą) bei atrinkti asmeniniai daiktai ir dviračių dalys, įrankiai.

Pasirinko šeimyninę trasą

Kelionę trys mažeikiškių šeimos: Vida ir Kęstutis Vorai, Gitana ir Artūras Šlaustai bei Giedrė ir Linas Ligeikiai su penkiamečiu sūnumi Simu pradėjo Austrijos miestelyje Nauderse – šalia sienos su Italija.
„Nė vienas iš mūsų nėra aktyvūs sportininkai, dviračiais važiuojame tik laisvalaikiu, bet džiugu, kad įveikėme visą užsibrėžtą trasą – 360 kilometrų. Kalnuose, kaip ir slidinėjimo, taip ir dviračių trasos suskirstytos pagal sudėtingumo laipsnius. Mes pasirinkome šeimyninę trasą“, – pasakojo K. Voras.
Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.