Klaipėdos rajono Kalviškių kaimo ūkininkas Alfredas Pocys, pernai perėmęs iš tėvo ūkį, dabar brandina plėtros planą. Jis ketina pastatyti karvidę ir parengs du projektus gauti paramą iš Europos Sąjungos karvidei modernizuoti.
PASIKLIAUS SAVO JĖGOMIS
Alfredo Pocio seneliai kadaise vertėsi gyvulininkyste. Atsiradus galimybei, jo močiutė susigrąžino Kalviškiuose turėtus 25 ha žemės. Ūkininkavimo ėmėsi jo tėvas Erchardas Pocys, bet netrukus į ūkį sugrįžo ir sūnus Alfredas, jaunas zooinžinierius, nes suirusiuose ūkiuose nebeliko ką veikti.
Keliolika metų ūkininkavo abu. Tačiau pernai tėvas nusprendė, jog ši našta jam darosi per sunki ir ūkį perdavė sūnui. Praėję metai buvo palankūs atsisakyti ūkininkavimo. Mat pasitraukusiems iš prekinės gamybos ES numačiusi kompensacijas. Tačiau ši galimybė tik tiems ūkinin –kams, kurie atsisakė ūkio būdami ne vyresni kaip 68 metų. „Per vėlai atėjau į Europą“, – šyptelėjo 71-erių metų E. Pocys.
Jo sūnus Alfredas negalėjo pasinaudoti parama jaunam ūkininkui, nes jaunas ūkininkas – iki 40 metų. O Alfredas jau perkopęs šį gyvenimo slenkstį.
„Man belieka pasikliauti savo jėgomis bei protu ir plėtoti ūkį“, – kalbėjo A. Pocys.
Ūkininkas, turintis aukštojo mokslo diplomą, prisipažino, jog kitos išeities nėra, kad ir kaip sunku būtų verstis kaime.
PLANUOSE – NAUJA KARVIDĖ
Iki šiol Pociai nelindo į skolas banke. Patys užsiaugino veislines telyčias, įsigijo žemės ūkio technikos. Jų ūkis mišrus, bet ateityje ketina plėtoti pieno ūkį.
„Laikome 18 melžiamų karvių, o iš viso – 50 galvijų, – pasakojo A. Pocys. – Tvartas senas, neatitinkantis europietiškų reikalavimų. Ir per ankštas galvijams“.
Tad ūkininkas planuoja statyti naują 50 vietų karvidę. „Pavasarį pateiksiu du projektus paramai iš ES gauti, kad galėčiau modernizuoti pieno ūkį. Yra galimybė gauti 85 tūkst. litų“, – kalbėjo A. Pocys.
Jis viliasi, jog šią paramą bus lengviau gauti nei ankstesnes, nors vis tiek reikės investuoti savo pinigų.
Pieną parduodamas „Žemaitijos pienui“, tikisi sulaukti paramos ir iš šios bendrovės.
Beje, karves melžia pats Alfredas, nes tvirtino negalįs pasisamdyti žmogaus, kuris dirbtų kaip sau.
PROTESTUOJA IR
VOKIEČIŲ ŪKININKAI
A. Pociui teko padirbėti Vokietijoje, viename žemės ūkio kooperatyve. Pirmą kartą jis ten pabuvo prieš 10 metų. Vėliau dar kelis sykius buvo nuvykęs dirbti ir pasisemti patirties. Pernai važiavo ūkininką išleisti atostogų.
A. Pocys pasakojo, jog dviejų ūkininkų kooperatyve yra 120 melžiamų karvių, 120 veislinių telyčių ir 80 jaučių. Pasak pašnekovo, pieno kvota metams – milijonas kilogramų. Jo kaina nestabili – priklausomai nuo metų laikų svyruoja nuo 26 iki 29 eurocentų. Pasirodo, brangiausias pienas pavasarį, o pigiausias – prieš Kalėdas.
„Vokietijoje ūkininkas, norėdamas pakeisti pieno supirkimo įmonę, turi laukti dvejus metus“, – akcentavo A. Pocys.
Jo teigimu, vokiečių ūkininkai irgi nepatenkinti pieno supirkimo kainomis, nors superkančios įmonės dėl jos tariasi su ūkininkais.
„Ūkininkai protestuoja įvairiais būdais. Antai nepatenkinti dėl vieno sprendimo jie atvežė į Hamburgą obuolių ir išpylė priešais valdžios pastatą. Ir niekas ūkininkų už tai neteisė“, – kalbėjo A. Pocys.
MELŽIMO ROBOTAS –
LYG FANTASTINIAME FILME
A. Pocys pasakojo, jog vokiečių ūkininkai, pas kuriuos jis dirbo, nieko nesamdo – tik išleisti atostogų arba statyboms.
„Jų žmonos dirba valdišką darbą ir padeda vyrams ūkyje. Antai rytais viena pagirdo veršelius, kol šie išmoksta gerti“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak A. Pocio, tame ūkyje visi darbai mechanizuoti ir kompiuterizuoti. Daugiausia darbo – ruošiant pašarus. „Tam pasamdo įmonės darbuotojus, bet taupydami pinigus dirba ir patys“, – sakė A. Pocys.
Jo teigimu, vokiečių ūkininkams užtenka pajamų normaliai pragyventi.
„Jie du kartus per metus keliauja į Kanarų salas ar kitas egzotiškas šalis, o žiemą – į kalnus slidinėti. Aš tik į Palangą galiu nuvažiuoti, – sakė Alfredas, auginantis šešiolikametę dukrą Justiną ir vienuolikametį sūnų Joną. – Gerai, kad žmona dirba valdišką darbą“.
Jis pasiguodė, jog šiemet pabrangus elektrai mokestis už ją padidės 50 litų per mėnesį.
A. Pocio pasakojimu, vokiečių ūkininkai, paėmę banko paskolą statyti tvartą, įrengti melžimo aikštelę, 2 metus nemokėjo palūkanų.
A. Pocys lankėsi pieno ūkyje, kurio savininkas laiko 80 melžiamų karvių, bet dirba vienas. Jam gelbsti pieno melžimo robotas – ūkininkas kompiuteryje stebi, kiek primelžiama iš karvės bei kt. duomenis.
„Kaip fantastiniame filme, –dalijosi įspūdžiais ūkininkas iš Kalviškių kaimo. – Pieno melžimo robotas kainuoja 250 tūkst. eurų“.
A. Pocys sakė Vokietijoje matęs mažiausią ūkį, kuriame laikomos 5 karvės. Tai pensininko pomėgis ūkininkauti.
Virginija LAPIENĖ
Stasio ŠEŠTAUSKO nuotr.
