Naujasis derlius įstrigo ne eilėse prie supirkimo įmonių, bet… laukuose.
Ūkininkų nuotaiką gadina ne tik menkas šių metų derlius, bet ir vos ne kasdien pliaupiantis lietus.
Neramios dienos ir gamybininkams – grūdus superkančių įmonių elevatoriai pustuščiai, o rapsų perdirbėjai vis dar nesulaukia naujojo derliaus.
ORAI SKRIAUDŽIA
Rugpjūčio pradžioje javapjūtę pradėję rajono ūkininkai po geros savaitės dėl lietaus buvo priversti darbus nutraukti. Kelios giedresnės pastarosios dienos jau buvo suteikę vilčių, tačiau savaitė ir vėl prasidėjo lietumi.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo Rimanto Gramo teigimu, subrendusius grūdus svarbu kuo greičiau nukulti, kad lietūs nesugadintų jų kokybės, todėl dabar kiekviena saulėta diena žemdirbiams yra aukso vertės.
Tuo labiau kad prieš akis ir kiti didieji darbai: laikas sėti rapsą, netrukus dirvon reikės berti žieminius javus.
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis teigė, kad, ko gero, tokios prastos javapjūtės nėra buvę per dvidešimt jo ūkininkavimo metų.
„Kombainai klimpsta, dirvose lieka pusmetrinio gylio provėžos. Darbus sunkina ne tik prasti orai. Dienos eina trumpyn. Rasa laikosi iki pietų, ir vakare kombainai turi anksčiau sukti iš laukų“, – situaciją komentavo ūkininkaujantis Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
Orai derliaus dorotojų nelepino ir pernai – javapjūtę bent porai savaičių buvo paralyžiavę lietūs.
Tačiau, anot ūkininkų, šiemet situacija kur kas sudėtingesnė – dėl gausaus lietaus laukai labiau apsemti.
ARUODUOSE – TIK PUSĖ DERLIAUS
Nėra tikslios apskaitos, kiek naujojo derliaus jau suvežta į aruodus. Vienur javai baigiami kulti, kitur – javapjūtė tik įsibėgėja.
Ne kokiomis nuotaikomis gyvena vienintelės rajone žemės ūkio bendrovės „Aušra“ žmonės. Bendrovė augina apie 900 hektarų javų. Jos pirmininkas Viktoras Černookas informavo, kad kol kas nukulta tik trečdalis laukų. Jis baiminasi, kad nenustojantys lietūs išguldys neprastus miežių pasėlius, kombainininkai nemažai vargo spėjo patirti ir kviečių laukuose.
„Ne pjauname, o rauname“, – apie sunkias darbo sąlygas kalbėjo pašnekovas.
Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajono mastu, ko gero, javapjūtė tik įpusėjo – žiemkenčiai baigiami kulti, liko miežiai, vasariniai rapsai.
DERLIUS GEROKAI MAŽESNIS
Lietuvos žemdirbystės institutas prognozuoja, kad šiemet vidutinis žieminių kviečių derlius turėtų būti apie 3,1–3,2 tonos iš hektaro, žieminių rapsų – 1,9–2, vasarinių rapsų – 1,8, vasarinių miežių – 2,4 tonos.
Rajono ūkininkai prognozuoti, kol derlius dar laukuose, nelinkę, tačiau pastebi, kad jis šiemet prastas, ypač žieminių kviečių. Pasėlius nuniokojo nepalanki žiema, jie reti, o ir grūdai šiemet labai smulkūs. Šiek tiek geriau užderėjo tik vasarojus. O žieminių rapsų apskritai kaip ir nelikę, iš po žiemos nunyko apie 80 proc. pasėlių.
„Rapsus žieminius pavasarį „nukūliau“, vietoje jų pasėjau vasarinius. Kol kas gražiai atrodo. Tačiau negali džiaugtis, kol derliaus nesupylei į priekabą“, – kalbėjo A. Virkutis.
Ūkininkas negalėjo pasidžiaugti ir žieminių kviečių derliumi: iš hektaro byrėjo vos po 2–3 tonas, kai tuo tarpu pernai – dvigubai tiek.
„Kviečiai išėjo iš laukų, dingo“, – situaciją komentavo ūkininkas.
NUKENČIA GRŪDŲ KOKYBĖ
Rajono ūkininkai nuostolius skaičiuoja ne tik dėl mažesnio derliaus. Javapjūtės pradžioje nuotaiką kėlė tai, kad daug kur grūdai atitiko pirmos ar ekstra klasės reikalavimus. Tačiau prapliupus lietui grūdų kokybė nebe tokia gera.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo R. Gramo teigimu, šiemet grūdų kokybė kaip niekada įvairi – nuo ekstrinių iki pašarinių. Didžiausia bėda esanti ta, kad lietūs sudaigina dar nenukultus grūdus ir verčia juos pašariniais.
„Vasarinių kviečių grūdai buvo ekstriniai, varpos sudygs – liks pašariniai“, – spėjo ir „Aušros“ bendrovės vadovas V. Černookas.
Ūkininkų išlaidas didina drėgnų grūdų džiovinimo išlaidos. Neturintiems savo džiovyklų tenka už šią paslaugą mokėti grūdų supirkėjams.
PARDUOTI GRŪDŲ NESKUBA
Nors rajone nukulta maždaug pusė javų, tačiau rajone grūdus superkančių įmonių elevatoriai pustuščiai.
Treti metai Mažeikiuose gyvuojančios kooperatinės bendrovės „Mažeikių grūdai“ buhalterė Valė Makejevienė prisiminė, kad ankstesniais metais darbymečio įkarštyje net eilės susidarydavo, grūdus atvežusiesiems tekdavę laukti ir po keletą valandų. Per dieną būdavo priimama iki pusantro ar dviejų tūkstančių tonų grūdų, šiemet didžiausias kiekis buvo aštuoni šimtai tonų.
Anot pašnekovės, tokia situacija parodo, kad žieminių derlius prastas. Įmonė tikisi didesnės grūdų pasiūlos, kai įsibėgės miežių pjūtis.
Ūkininkai „Santarvei“ teigė neskubantys parduoti grūdų, nes viliąsi, kad prasti orai kilstelės grūdų supirkimo kainą. Jie pastebi, kad grūdų supirkimo kainos ėmė kristi. Javapjūtės pradžioje jos buvusios bent 10–20 litų didesnės.
„Taip, kaina svyruoja. Būna, šiek tiek šokteli ar nukrinta. Bet tie svyravimai nėra dideli“, – paaiškino „Mažeikių grūdų“ atstovė V. Makejevienė.
KAINOS KOL KAS AUKŠTESNĖS
Grūdų supirkimo kaina – skaudžiausia tema ūkininkams. Jeigu ne nuostoliai dėl prastų orų, šiųmetinėmis kainomis ūkininkai kol kas nesiskųstų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, jos šiemet aukštesnės negu praėjusiais metais. Pavyzdžiui, pirmąją rugpjūčio savaitę už toną pirmos klasės kviečių vidutiniškai buvo mokama po 690 litų (pernai šimtu litų mažiau), už antros klasės – 635 litus (pernai – 565 litus).
Rapsų vidutinė supirkimo kaina šiuo metu siekia 1 397 litus už toną, tuo tarpu pernai buvo 1 062 litai.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdų ir rapsų supirkimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, šiemet aukštesnės beveik visose 27 Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus Prancūziją. Vidutinės maistinių kviečių kainos Prancūzijoje sumažėjo 8,5 proc., nors pernai jos buvo gerokai aukštesnės negu Lietuvoje.
Estijoje ir Latvijoje maistinių kviečių kainos kol kas žemesnės negu Lietuvoje, atitinkamai 605 ir 613 litų, o Lenkijoje mokama brangiau – 682 litai už toną. Šioje šalyje aukštesnė ir rapsų supirkimo kaina – šiek tiek per pusantro tūkstančio litų.
NAUDOJA PERNYKŠČIO DERLIAUS RAPSĄ
Dėl prasto derliaus sunkumų patiria ir rapso aliejų spaudžianti mažeikiškė bendrovė „Rapsoila“.
Savo produkcijos gamybai kol kas ji priversta naudoti atsargas, nes žieminių rapsų nesulaukė.
„Jau pavasarį žinojome, kad taip bus. Ruošėmės tokiai situacijai, kad nereikėtų sustoti, galėtume galą su galu sudurti“, – aiškino įmonės direktorius Edvardas Čaplinskas.
Anot pašnekovo, įmonei šiuo metu ne ką lengviau nei ūkininkams.
„Tikimės, kad sulauksime vasarinių rapsų derliaus. Tačiau negali būti tikras, kol derlius dar ne aruoduose. Kai tokie orai, augalai jį gali ir išbarstyti“, – nerimu dalijosi direktorius.
Įmonė, norėdama užsitikrinti stabilumą, ūkininkus vilioja sudaryti sutartis. Už toną rapsų siūloma po 1 450–1 500 litų, tačiau ūkininkai neskuba įsipareigoti.
E. Čaplinskas situacijos nedramatizuoja: jeigu Lietuvoje nepavyks supirkti reikiamo rapsų kiekio, jų atsiveš iš kitų šalių, tačiau papildomos išlaidos gali pakoreguoti ir produkcijos kainą.
Nuotr. Elijaus KNIEŽAUSKO.: Pabjurę orai paralyžiavo kombainininkų darbą.
