Problema: rajonas neturi strategijos, kaip derėtų įamžinti iškilius žmones ar įvykius.
Atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti „Santarvę“ paskatino pasidomėti ir kitų iškilių žmonių ar įvykių įamžinimu mūsų rajone.
Tačiau nepavyko surasti nei bendro atminimo lentų registro, nei strategijos, ką ir kaip derėtų pagerbti.
PAGERBTI – KIEKVIENO PAREIGA
Atminimo lentomis siekiama įamžinti rajone gyvenusius ar čia veikusius iškilius žmones ar svarbius įvykius. Naujausia tokia akcija rajone – ant Mažeikių kultūros centro pastato sienos atidengta lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti.
Politikai ėmėsi šios iniciatyvos, prisimindami, jog šalies vadovas daug prisidėjo prie to, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai. Jis rūpinosi ir naftos perdirbimo gamyklos statyba.
Memorialinės lentos atidengimo proga į Mažeikius atvykęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius „Santarvę“ patikino, kad praėjusiais metais Amžinybėn išėjęs Prezidentas mėgdavo kalbėti statybų tema, tad dažnai minėdavo ir mūsų miestą.
„Matydavosi, kad jis kalba iš meilės tautai ir valstybei. Mes per daug neturime žmonių, kuriais galėtume didžiuotis, kurie valstybei yra davę daug gero.
Ir manau, kad kiekvieno mūsų piliečio pareiga yra pagerbti tokius žmones,“ – pašnekovas džiaugėsi mažeikiškių iniciatyva atidengti memorialinę lentą.
INFORMACIJOS NEKAUPIA
„Santarvė“ pasidomėjo, kiek tokių žmonių, „kuriais galėtume didžiuotis“, Mažeikių rajone yra pagerbta.
Paieškos užtruko: bendro registro nėra. Kultūros darbuotojai teirautis siuntė pas Savivaldybės turtą valdančius specialistus, šie – atgal.
„Aš nieko negaliu pasakyti, nes aš už jas neatsakinga. Neprimeskite mums, ko nereikia, – patikino Angelė Rupkutė, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja. – Be to, dabar pagalvojau: o kodėl mums turėtų priklausyti kokia lenta gydytojui atminti? O jei kokiam lakūnui? Prie ko kultūra? Suprantu, jei tai būtų menininkui… “
Specialistė paaiškino, kad skyriaus žinion patenka tik tokios memorialinės lentos, kurios kabo mažiausiai pusę amžiaus. Tada toks iškilių žmonių ar įvykių įamžinimas įtraukiamas į paveldo registrą.
Paminklotvarka besirūpinanti Eugenija Kupliauskienė patikslino, kad tokia lenta gali būti registruojama ir anksčiau – jei į istorinių vertybių sąrašą įtraukiamas pastatas, ant kurio ji kabo.
PAŽADĖJO INICIJUOTI
Informacija apie memorialines lentas nekaupiama ir Mažeikių muziejuje. Įstaigos direktorė Adelė Cholodinskienė spėjo: jeigu tuo neužsiima paveldo specialistai, tada lentomis rūpinasi seniūnijos.
Tačiau „Santarvės“ kalbinti seniūnai užtikrino, kad tokia registracija nevyksta.
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Naujokas pabrėžė: kiekvienas turtas turi turėti savo šeimininką. Tačiau pasiaiškinęs situaciją, specialistas negalėjo pasakyti, kiek rajonas turi tokio atmintino turto.
„Visų pirma reikėtų surinkti jas (memorialines lentas – K. V. ) į vieną vietą: kas jas įrengė, dėl ko įrengė, ir, žinoma, jomis turėtų būti pasirūpinta,“ – sakė A. Naujokas ir pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti registravimo darbus.
Jis pastebėjo, kad kultūros darbuotojai negalėtų „nusiplauti rankų“ nuo „Santarvės“ ieškomo atsakymo. Pasak vedėjo, ir prie naujausios Prezidentui A. M. Brazauskui atminti skirtos lentos atsiradimo prisidėjo Kultūros skyriaus specialistai.
REGLAMENTŲ NĖRA
Kas turėtų rūpintis rajono iškilių žmonių įamžinimu? Kalbinti specialistai patikino nežinantys apie jokią strategiją, kokiems žmonėms, įvykiams reikėtų skirti dėmesį ir juos įamžinti.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvei“ pripažino, kad memorialinių lentų kabinimo taisyklių nėra.
„Kiekvienas atvejis yra sprendžiamas atskirai. Norintieji įamžinti Mažeikių rajonui svarbų įvykį ar asmenį, turi kreiptis į Savivaldybę. Prašymas, pritarus komitetams, teikiamas svarstyti Tarybai,“ – paaiškino administracijos vadovas.
Paaiškėjo, kad nėra ir reglamento, kaip tokia lenta turėtų atrodyti: kad ne tik kažką mažeikiškiams primintų, bet ir papuoštų miestą. Specialistai žiūri tik į tai, ar ji dera prie pastato.
Kultūros skyriaus vedėja A. Rupkutė paaiškino, kad viskas paliekama kūrėjui: „Jeigu užsakysi pas ne specialistą, žinoma, bus mažiau meniškumo. Tikras specialistas priima kitokius sprendimus“.
Kad jokių papildomų nurodymų kūrėjai negauna, „Santarvei“ patvirtino ir Antanas Murauskas, prisidėjęs prie lentos A. M. Brazauskui atminti kūrimo.
„Gal kur nors reglamentas ir yra, gal kiti turėjo – negaliu pasakyti. Meniškumas priklauso nuo menininko, kuris parenka akmenį, jo spalvą, kompoziciją, sutvarko šriftą,“ – sakė pašnekovas.
PRABANGESNĘ PAVOGTŲ
Pirmą kartą prie memorialinės lentos kūrimo prisidėjęs A. Murauskas atkreipė dėmesį, kad svarbiausia – objekto funkcionalumas ir ilgaamžiškumas.
„Iš ko gali lentą padaryti? Iš metalo? Pati suprantate, ką šiais laikais reikštų pridėti metalinę lentikę. Arba padarytą iš bronzos ar vario, iš kurio tikrai ji atrodytų kilniai ir solidžiai,“ – sakė vyriškis, užsimindamas apie ilgapirščių padaromus nuostolius.
Pareigūnams jau teko pradėti ikiteisminį tyrimą, kai Viekšniuose nuo profesoriams broliams Biržiškoms skirto paminklo buvo pavogtas bronzinis bareljefas.
„Santarvei“ prakalbus apie tarybiniais metais įrengtų lentų likimą, pašnekovai kaltę taip pat suvertė vagišiams.
„Kadangi beveik visos lentos buvo metalinės, tai turbūt į metalo laužą atidavė,“ – svarstė Mažeikių muziejaus vadovė A. Cholodinskienė.
Šioje įstaigoje išlikusi vienintelė memorialinė lenta iš dabartinės Nepriklausomybės aikštės. Ant tuomet stovėjusio didelio akmens buvo pritvirtinta lenta „kariams išvaduotojams“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:Savivaldybės specialistai teigia, kad tiek memorialinių lentų, tiek jas pakabinusių žmonių ar įstaigų – daug. Tačiau bendros informacijos nėra.
Memorialinė lenta Prezidentui A. Brazauskui, prisidėjusiam prie naftos gamyklos ir Kultūros rūmų statybos, – paskutinė mažeikiškių iniciatyva iškilaus asmens sąsajoms su Mažeikiais įamžinti.
