Telšių kultūros centre veikia kraštietės Dianos Maldeikytės-Behm tapybos darbų paroda. Ją bus galima aplankyti iki gegužės 31 dienos.
Autoriaus ir žiūrovų nuomonė gali nesutapti
Į parodos atidarymo popietę atvykusi autorė pasakojo, jog Telšių kraštas jai itin artimas, mat mama kilusi iš Luokės, tad atvažiuoti čia ir savo krašto žmonėms eksponuoti paveikslus yra labai didelis džiaugsmas: „Man didelė garbė peržengti Telšių kultūros centro slenkstį.“
Diana sakė, kad ji niekada žiūrovams nepasakoja apie savo kūrinius, niekada nekomentuoja, ką norėjusi juose pavaizduoti, esą čia – žiūrovo reikalas, ką jis juose regi.
Meilė tapybai Dianą lydi nuo vaikystės. Jos kūryboje daug gamtos vaizdų, įvairių gyvūnų, mažiau žmonių. Vasarą juose dominuoja gamta, o žiemą gimsta paveikslai, kuriuose daugiau filosofijos. Autorei vis norisi kažko įdomesnio, neįprasto…
Kūrėja juokavo, jog niekada nepriimanti individualių užsakymų, nes niekada nepavyksta pataikyti į žmonių norus. „Aš negyvenu iš savo pomėgio, bet ir be jo gyventi niekaip negalėčiau“, – tvirtino ji.
Šiuo metu Diana su vyru vokiečiu įsikūrusi gamtos apsuptyje Šilutės rajone, turi pulką kačių, keturis šunis ir jaučiasi pati laimingiausia.
Paveiksluose – aibė nepakartojamo grožio detalių
Labai šiltai apie Dianos tapybos darbus atsiliepia dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
Dailėtyrininkės teigimu, kūrėjos darbai jausmingi, kupini pasakiškų ir mitinių vaizdinių. Jos kūriniuose kad ir nepamatysite virtuoziško piešinio, tobulos perspektyvos, bet galima išvysti aibę nepakartojamo grožio detalių, kas liudija didelį menininkes jautrumą ir pastabumą, gebėjimą pamatyti smulkmenos grožį, grožį, slypintį kiekvienoje pakelės žolelėje, mažame vabalėlyje ar medžio lape.
Turėdama puikų humanitarinį išsilavinimą, menininkė gerai pažįstama su pasauline kultūros istorija, bet ji nesiekia kopijuoti, imituoti profesionaliosios dailės meistrų, ji turi savo susikurtų vaizdinių pasaulėvaizdžio modelį ir siekia juo emocionaliai pasidalyti su žiūrovu-stebėtoju.
Kokia tematika vyrauja Dianos kūrinijoje? Tai jos pasaulis, kupinas gamtos grožio, nestokojantis dramatizmo, sapnų bei vizijų. Tai moters pašnekesių su ja supančia gamta, kasdienėmis pajautomis, džiaugsmu bei nusivylimais vizualizacija, begalinės meilės gamtai, gyvūnijai išraiška.
Naiviosios tapybos darbuose dažnai būna fokusuojamas žvilgsnis į buitines, žanrines scenas, kalendorines šventes, darbo ritualus, metų laikų kaitą. Dianos darbuose žvilgsnis telkiamas kitur, tai – poetikos kupini detalizuoti gamtos fragmentai, žydinčios pievos, sodai, paukščiai, gyvūnija ir moters apibendrinti vaizdiniai, dažnai melancholiški, bet tai šviesus liūdesys, sutelkties ties giliais jausmais atspindys.
Dėmesys detalei, piešinio išbaigtumas, dinamiškumas, spalvinė klausa – visa tai būdinga Dianos darbams. Menininkė renkasi subtilų tonavimą, vengia spalvinių kontrastų, tapybinis paviršius pasižymi tarsi „miglotu minkštumu“, kas tikrai suteikia pasakiško, lyrinio atmosferiškumo visiems jos darbams.
Idealizuoti peizažai, peizažiniai vaizdiniai – stipriausioji menininkės kūrybos dalis. Tikrai maloniai nustebina tokia tarsi personifikuota josios gamta, jautrus pasakojimas darbuose, kuriuose tikrai nėra prikišamo siužeto, pasakojamosios linijos, bet jie labai nemažai gali mums „papasakoti“, įgalina pajusti, kokia harmoninga yra D. Behm asmenybė, kokia jautri yra jos siela.
Aurelija SERVIENĖ
