Kraujospūdį mažina ne tik vaistas, bet ir maistas

Statistika byloja, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra viena dažniausiai diagnozuojamų ligų. Ja serga daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Moksliškai įrodyta, kad dėl aukšto kraujo spaudimo greičiau susergama smegenų insultu, išemine širdies liga, širdies ir inkstų nepakankamumu. Todėl didėja žmonių mirtingumas.

LIGOS
PRIEŽASTYS ĮVAIRIOS
Arterinę hipertenziją (aukštą kraujospūdį) sukelia įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai.
UAB „Sveikata šeimai“ šeimos gydytoja Nida Stankuvienė „Santarvei“ sakė, kad ši liga gali būti: pirminė, kai nerandama specifinės aukšto kraujospūdžio padidėjimo priežasties, ir antrinė, kai aiški priežastis. Dažniausia jos priežastis yra inkstų ligos.
Arterinė hipertenzija klasifikuojama pagal aukšto kraujospūdžio dydį, vidaus organų pažeidimo laipsnį ir kilmę.
N. Stankuvienė sakė, kad arterinė hipertenzija yra su simptomais ir be simptomų.
„Esant aukštam kraujo spaudimui dažniausiai skauda galvą, pakaušio srityje. Gali pykinti, svaigti galva. Neretai aukštas kraujospūdis randamas profilaktinio patikrinimo metu, žmogui apie tai net nežinant“, – aiškino N. Stankuvienė.
Gydytojos teigimu, dar yra „balto chalato“ hipertenzija, kai žmogus gydymo įstaigose jaučia didelę įtampą ir dėl to šokteli kraujo spaudimas. Jie taip pat priskiriami atskirai rizikos grupei, nes iš to ateityje gali išsivystyti tikroji hipertenzija.
Pirmą kartą nustačius arterinę hipertenziją pas gydytoją reikėtų lankytis kas 2–4 sav., kol kraujo spaudimas sunormalėja, o vėliau kas 2–3 mėnesius.
SU AMŽIUMI
DIDĖJA TIKIMYBĖ
SUSIRGTI
Senstant pakinta kraujagyslių struktūra, pakinta ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbas. Todėl su amžiumi didėja tikimybė susirgti arterine hipertenzija.
N. Stankuvienės teigimu, vyresniame amžiuje būtina atkreipti dėmesį į bet kokio pobūdžio hipertenziją ir negalima jos priskirti normaliam senėjimo procesui.
„Seniau buvo manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės gali turėti aukštesnį nei įprasta kraujo spaudimą, dabar taip nėra. Įrodyta, kad kiekvienas papildomas virš normos kraujospūdžio milimetras padidina širdies ir kraujagyslių komplikacijų grėsmę, todėl gydant hipertenziją siekiama ne sumažinti kraujo spaudimą, o pasiekti ir išlaikyti tikslinį, saugų jo lygį“, – aiškino pašnekovė.
Vyresniems nei 60 metų žmonėms kraujo spaudimas neturėtų būti didesnis kaip 140/90 mmHg. O jauno žmogaus ar sergančio cukriniu diabetu turi būti didesnis kaip 130/80 mmHg, tai yra kraujospūdis būtų aukštas normalus.
MOKĖTI PASIMATUOTI
Arterinės hipertenzijos kontrolė – sudėtinis procesas, kurį sudaro pirminė profilaktika, ankstyvoji diagnostika, ilgalaikis stebėjimas bei tinkamas gydymas.
N. Stankuvienės teigimu, daugelis ligonių nemoka tinkamai pasimatuoti kraujospūdžio. Reikėtų laikytis kai kurių nurodymų: patalpoje turėtų būti 20 laipsnių šilumos, ramu, nebūti pašalinių blaškančių dirgiklių. Prieš arterinio kraujo spaudimo matavimą ligonis turi būti 5 minutes pailsėjęs. Kraujospūdis matuojamas sėdinčiam pacientui, kurio ranka širdies lygyje. Matavimo prietaiso manžetė uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio. Sistolinis spaudimas, liaudiškai vadinamas didysis, sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir laipsniškai stiprėjančiais tonais. O diastolinis, dar kitaip vadinamas mažasis spaudimas, sutampa su tonų išnykimu. Kraujo spaudimą reikėtų matuoti kelis kartus su 1–2 min. pertrauka. Taip pat nereikėtų pamiršti pamatuoti abiejų rankų spaudimą, leistinas skirtumas – ne daugiau kaip 10 mmHg.
Arterinis kraujo spaudimas klasifikuojamas pagal dydį. Optimalus tada, kai sistolinis spaudimas 120 ir mažiau, o diastolinis – 80 mmHg ir mažiau. Normalus laikomas tada, kai sistolinis 120 mmHg – 129 mmHg , diastolinis – 80 mmHg – 84 mmHg. Aukšto normalaus kraujospūdžio riba: didysis 130 mmHg – 139 mmHg, o mažasis 85 mmHg – 89 mmHg. Pirmojo laipsnio hipertenzija (nedidelė) yra, kai sistolinis 140 mmHg – 159 mmHg, diastolinis 90 mmHg – 99 mmHg, antrojo laipsnio hipertenzija (vidutinė) – sistolinis 160 mmHg – 179 mmHg, o diastolinis 100 mmHg – 109 mmHg, trečio laipsnio hipertenzija (didelė) – sistolinis 180 mmHg, o diastolinis – 110 mmHg. Izoliuota hipertenzija, kai sistolinis – 140 mmHg ir diastolinis mažiau nei 90 mmHg.
N. Stankuvienės teigimu, žmogus kraujo spaudimo matavimo prietaisą turėtų pirkti ne pagal kainą, o žiūrėti, kad jį suprastų ir mokėtų tinkamai pamatuoti kraujospūdį.
Optimalų kraujospūdį galima pasiekti reguliariai vartojant vaistus ir laikantis dietos.
„Sergantys žmonės turi susitaikyti su tuo, kad kraujo spaudimą reiks sekti visą gyvenimą ir gal net vartoti vaistus bei išmokti naudotis matavimo prietaisais. Vaistai gana brangūs, bet dauguma jų kompensuojami“, – sakė N. Stankuvienė.
Medikės teigimu, galutinis lyginio gydymo rezultatas priklauso nuo pačio žmogaus: kaip seks rekomendacijas ir gydytojų nurodymus, ar reguliariai vartos vaistus.
GYDYTOJAI
REKOMENDUOJA
Rekomendacijos: sunorminti svorį, didinti fizinį aktyvumą. Patartina nepertraukiama fizinė veikla, 30–45 minutės kasdien. Nerūkyti. Riboti alkoholio vartojimą iki 20–30 g stipriųjų gėrimų, 300 ml vyno ar 700 ml alaus per dieną. Moterims ar mažai sveriantiems vyrams – ne daugiau kaip 15 ml stipriųjų gėrimų. Riboti natrio naudojimą, tai yra sunaudoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną.
„Druskos kiekis – ko mes negalime pašalinti iš duonos, iš jau paruoštų produktų, o visa kita turėtų būti be druskos“, – aiškino gydytoja.
Taip pat reikia didinti kalio vartojimą, vartoti jo papildus. Kontroliuoti diabetą ir koreguoti cholesterolio kiekį kraujyje. Valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių.
BŪTINA
LAIKYTIS DIETOS
Rekomenduojama vartoti nugriebtą pieną arba 1 proc. riebumo pieną, neriebų arba mažai riebų jogurtą, neriebų sūrį.
Iš mėsos gaminių tinkami yra: paukštiena be odelės, žuvis: tunas, menkė, otas, liesa jautiena, liesa kalakutiena.
Turintiems aukštą kraujospūdį rekomenduojama valgyti neskaldytų grūdų duoną (avižų, neskaldytų kviečių, rugių, sėlenų, kelių grūdų), ryžius, neriebius skrebučius, ryžių pyragėlius.
Iš desertų, jie gali paskanauti želės, medaus, neriebaus šaldyto deserto (šerbeto, neriebaus jogurto).
Nepatartina vartoti nenugriebto pieno, pieno su grietinėle, pieno pakaitalų, plaktos grietinėlės, natūralių iš nenugriebto pieno pagamintų sūrių.
Reikėtų vengti ir kepto kumpio, riebios jautienos arba kiaulienos, avienos, antienos pjausnių, dešrelių, kiaušinių trynių.
Nepatariama valgyti ir pyragų, pyragaičių, spurgų, biskvitų, makaronų ar ryžių, paruoštų su grietine, sviesto arba sūrio padažu.
Vengti reikėtų daržovių, paruoštų su sviestu, grietine ar kitu padažu.
Negalima valgyti ir ledų, šokolado, sviestinių sausainių.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Medikai teigia, kad žmogus kraujo spaudimo matavimo prietaisą
turėtų pirkti ne pagal kainą, o žiūrėti, kad suprastų ir mokėtų juo tinkamai pamatuoti kraujospūdį.