Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, vyko didelė ūkininkų protesto akcija. Mitinge dalyvavo ir kelios dešimtys mūsų rajono ūkininkų. Mažeikiškiai aktyviai įsijungė ir į kitas ankstesnes protesto akcijas, vykusias prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės.
Praėjusią savaitę žemdirbių atstovams pavyko susitikti ir su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, ir su Vyriausybės vadove Ingrida Šimonyte – kalbėta ne tik apie pieno ūkio, bet ir kitas žemės ūkio problemas.
Susitikimuose dalyvavęs ir derybų grupėje dėl pieno sektoriaus krizės dirbantis mūsų rajono atstovas, ūkininkas Audrius Vanagas optimizmu netrykšta: Vyriausybė neskuba priimti konkrečių sprendimų, apsaugodama silpniausią pieno sektoriaus grandį – pieno gamintojus, o numatyta 8 milijonų eurų parama labiau ūkininkus supriešins nei jiems padės.
Reikalauja ministro atsistatydinimo
Ūkininkų nepasitenkinimą sukėlė stipriai kritusios žaliavinio pieno kainos. Dėl to vyko ir dar tebevyksta kitokie jų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalijamas gyventojams, kai kur prasidėjo kelių blokada.
„Lietuvos pieno sektorių drebina gili krizė. Jau daugiau kaip pusmetį pieno gamintojams mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuriai vasario mėnesį dar labiau kritus ir sumažėjus daugiau nei 50 proc., lyginant su 2022 m. trečio ketvirčio supirkimo kaina, pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga, sparčiai judama masinių ūkių bankrotų ar dešimtmečius puoselėtų karvių bandų pardavimo link. Iš ten kelio atgal nebus – gersime ne šviežią lietuvišką, bet įvežtinį pieną“, – taip situaciją savo pranešime apibūdina Lietuvos ūkininkų sąjunga.
Piketą organizavo Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai: grūdų, daržovių, paukščių, kailinių žvėrelių augintojai ir kiti.
Ūkininkų teigimu, situacija žemės ūkyje prastėja, problemų turi ne tik pieno ūkiai, bet ir visi kiti žemės ūkio sektoriai. Į vis blogesnę situaciją stumia valdžios nuolat kuriami nauji reikalavimai ir apribojimai, nerimą kelia naujas mokesčių paketas.
Mitingo organizatoriai paaiškino, kad akcijos tikslas buvo parodyti nepritarimą vykdomai žemės ūkio politikai. Prie Seimo susirinkę ūkininkai išsakė nepasitenkinimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę. Taip pat reikalauta žemės ūkio ministro atsistatydinimo: „Žemės ūkio ministerijos pozicija, instrumentų prieš perdirbėjus neturėjimas rodo visišką institucijos ir jos vadovo neįgalumą.“
Jaučiasi valdžios pamiršti
Ūkininkų teigimu, pieno klausimas ypač svarbus. Pieno sektoriuje dirba daug žmonių. Jis apima ir ne tik pieno gamintojus, bet ir perdirbėjus, prekybininkus, logistiką. Jei pieno ūkiai bankrutuos, daug žmonių liks be darbo.
„Kas sukėlė ūkininkų judesį, bruzdesį? Dabar už bazinių rodiklių pieno kilogramą ūkininkams siūloma po 25–27 centus, kai pernai buvo iki 47 centų. Per tris mėnesius natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 40 proc. Pernai, nors kaina ir buvo didesnė, ūkininkų piniginės nepapilnėjo. Pieno pagaminimo savikaina yra labai aukšta. Nuo 2021 m. rudens ir visus praėjusius metus brango savikainai įtakos turinčios žaliavos: kombinuotieji pašarai, mineraliniai papildai, pašarų pakavimo medžiagos, degalai, elektros energija, darbo jėga, trąšos“, – „Santarvei“ kalbėjo plinkšiškis ūkininkas A. Vanagas.
Ūkininko skaičiavimu, 35 centai už kilogramą pieno yra ta riba, kai pieno pagaminimo savikaina susilygina su gaunamomis pajamomis. Tad dauguma ūkių jau nuo vasario 1 d. pradėjo dirbti nuostolingai ir tam pabaigos kol kas nematyti. Situacija bloga ir pieno gamintojui, ir vartotojui. Parduotuvių lentynose pienas brangsta, o didžiausią kainos dalį dalijasi perdirbėjas ir prekybininkas.
Tiesa, trylika metų savarankiškai ūkininkaujantis vyras save vadina grūdininku. Tačiau jam gerai žinomos ir pienininkų bėdos, nes jis užaugo pieno ūkiu užsiimančių tėvų šeimoje, kurių ūkininkavimo patirtis – trisdešimt metų.
A. Vanagas yra Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus valdybos narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tausiojo ūkininkavimo grupės „No-till“ vadovas. Neatsitiktinai jis išrinktas ir į ūkininkų derybų su Žemės ūkio ministerija grupę, nes jam žinomos šios žemės ūkio šakos aktualijos ir problemos.
Susitiko su svarbiausiais valdžios atstovais
Mitinge prie Seimo dalyvavusių pienininkų ir kitų žemdirbių asociacijų atstovus sutiko priimti Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen kartu su Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Tarp susitikime dalyvavusių žemdirbių buvo ir ūkininkų derybų grupėje dėl pieno sektoriaus krizės dirbantis A. Vanagas.
„Seimo pirmininkei apibūdinome situaciją ne tik pieno ūkyje, bet ir kituose sektoriuose. Parlamento vadovė paaiškino, kad dėl pieno krizės labai daug pokyčių iš Seimo pusės nemato. Ji teigė, kad Žemės ūkio ministerija turi toliau ieškoti sprendimų, kaip spręsti sektoriaus problemas. O Seimo prerogatyva – priimti Pieno įstatymą. Parlamentas laukia iš ministerijos jau inicijuotų įstatymo pakeitimų. Ir, Seimo pirmininkės teigimu, jei jis bus pateiktas, greičiausiai bus priimtas“, – įspūdžiais iš susitikimo su „Santarve“ dalijosi A. Vanagas.
Su Seimo pirmininke kalbėta ne tik apie pienininkų problemas. Kelti klausimai ir dėl apsaugos juostų prie vandens telkinių, lengvatinio kuro, sanitarinių apsaugos zonų apie fermas išplėtimo, neapeita ir planuojama mokesčių reforma.
Premjerė ragino kooperuotis
Žemdirbių asociacijų atstovams po mitingo pavyko susitikti ir su premjere I. Šimonyte.
Ministrei Pirmininkei dar vasario mėnesį buvo įteiktas prašymas priimti pieno gamintojų interesams atstovaujančių organizacijų suformuotą derybinę grupę galimoms pieno gamintojų išeitims iš krizės aptarti, tačiau atsakymo taip ir nesulaukta.
Derybininkai, siekdami atkreipti premjerės dėmesį ir taip išsireikalauti audiencijos, net du trečiadienius (kovo 8 d. ir 15 d.) su juos palaikančiais ūkininkais protestavo prie Vyriausybės rūmų, kur vyko Vyriausybės valanda. Deja, iš premjerės reakcijos nesulaukė. O prie protestuojančių ūkininkų priėjęs žemės ūkio ministras stebėjosi, kodėl jie norintys susitikti su premjere, esą jis jai perduodąs visus klausimus, jų keliamas problemas.
Kaip pastebėjo susitikime su Vyriausybės vadove dalyvavęs A. Vanagas, daug laiko atėmė diskusijos apie kooperaciją.
„Premjerės teigimu, smulkesni ūkininkai turi kooperuotis, kad gautų geresnę kainą. Mes mėginome paaiškinti, kad patys perdirbėjai bando ūkininkus skaldyti. Kad jie nesikooperuotų, pavieniams ūkininkams už pieną mokama didesnė supirkimo kaina nei kooperatyvams. Suprantame, kad kooperuotis reikia, bet tai turi būti skatinama, įtvirtinama konkrečiomis priemonėmis, sąlygomis“, – kalbėjo ūkininkas.
Premjerė sutiko, kad dažniausiai esant krizinei situacijai perdirbėjų ir prekybininkų maržos išlieka tos pačios, o labiausiai kenčia ūkininkai – ant jų numetamas toje grandinėje sukauptas nuostolis, tikintis, kad ūkininkai iš valstybės išsireikalaus pinigų nuostoliams padengti.
I. Šimonytė teigė, kad jai tokia situacija nėra priimtina, tai neatsakingas elgesys su pinigais, todėl turi būti įtvirtintos ar padidintos pieno gamintojų derybinės galios.
Premjerė susitikime dalyvavusius ūkininkus patikino, kad bandys imtis kokių nors priemonių, kurias turėtų paskelbti jau šią savaitę. Be to, anot jos, ir Pieno įstatyme turėtų būti numatyta pieno ūkių apsauga.
Lems Vyriausybės žingsniai
A. Vanago teigimu, ūkininkai lauks žinių iš premjerės, nuo to, kokia bus pagalba, priklausys tolesni jų veiksmai. Jeigu situacija negerės, ūkininkams gali tekti dar labiau susivienyti protesto akcijoms.
Pašnekovas prisiminė bandymus derybų būdu išspręsti problemas.
mūsų rajono ūkininkas Audrius Vanagas.
Ūkininkų iniciatyva vasario 24 d. buvo organizuotos pirmosios derybos tarp pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, kurios vyko dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos atstovams, prižiūrint Konkurencijos tarybai.
„Deja, tądien įvyko blogiausia, kas galėjo įvykti derybose. Derėtis norėjo tik viena pusė – ūkininkai. Prekybininkų atstovai iškart užsidengė geležine uždanga. Perdirbėjai ėmė kaltinti ūkininkus, kad neva ūkiai per smulkūs, pieno surinkimo, punktų išlaikymo ir tyrimų kaštai per dideli, kad tokios situacijos niekur kitur Europoje nėra ir kad ta kaina tokia yra, nes mes patys esame to verti. Daugiau moralas nei noras derėtis“, – nesėkmingas derybas prisiminė ūkininkas.
Nors Žemės ūkio ministerija ir sutiko, kad pieno gamintojų situacija yra kritinė, tačiau nepripažino to fakto, kad ji pati kalta dėl susidariusios kritinės padėties pieno gamybos sektoriuje.
„Mes išsakėme savo poziciją, kad reikalingi 40 mln. eurų padengti nuostolius nuo to laiko, kai vidutinė pieno kainos riba buvo ta, kuri ūkininkus iš dalies tenkino ir veikla buvo nenuostolinga. Nenorime iš nieko atimti pinigų. Siūlome ir norime surasti tuos 40 mln. eurų iš pačios pieno grandinės, perdirbėjų ir prekybininkų. Manome, kad jų ten yra, nes pas mus pieno produktai vieni brangiausių Europos Sąjungoje, o pieno supirkimo kaina – pati mažiausia. Mes prašome teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad mes gautume sąžiningai – 40 proc. pieno kainos“, – kalbėjo A. Vanagas.
Parama – ne visiems
Pieno sektoriui ypač aktualūs klausimai buvo svarstomi penktadienį Žemės ūkio ministerijoje vykusiame išplėstiniame Pieno tarybos posėdyje. Aptartas Rizikos valdymo fondų steigimas, Pieno įstatymo keitimas, nacionalinės paramos už pienines karves paskirstymas pieno gamintojams bei kiti klausimai.
Ministerija, informuodama apie Pieno tarybos sprendimus, pranešė, kad keičia nacionalinės pagalbos lėšų – pieno gamintojams valstybės skirtų 8 mln. eurų – teikimo principus, atsižvelgiant į skirtingas ūkininkų pajamas ir finansinę naštą. Liktų galioti nuostata, kad pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams išmoka bus 10 proc. didesnė.
Atskaitos taškas – ūkininko vardu registruotų pieninių karvių skaičius 2023 m. kovo 1 d. Paraiškas paramai gauti numatoma pradėti rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.
Tačiau paramos gavėjų ratas turėtų siaurėti – ji būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Ministerijos skaičiavimu, tokių ūkininkų būtų apie 90 proc. Preliminariais skaičiavimais, kooperatyvo nariai už karvę turėtų gauti apie 96, kiti pieno gamintojai – 87 eurus.
Skaldyk ir valdyk?
Į tokią ministerijos naujieną savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jau kitą dieną reagavo ir derybinėje grupėje dirbantis A. Vanagas, teigdamas, kad 8 mln. eurų pieno krizei suvaldyti yra per maža suma. Ir, kas blogiausia, ji lengvu mostu paimta iš Valstybės nacionalinio biudžeto. Net nebuvo stengtasi tų pinigų ieškoti pačioje pieno grandinėje, sureguliuoti santykių tarp pieno gamintojo-perdirbėjo-prekybininko trumpuoju laikotarpiu gelbstint silpniausią grandį iš solidarumo.
„Tokia pagalba turėtų būti natūrali verslų praktika, žinant, kad pieno gamintojai gamina greitai gendantį produktą ir jiems nėra nė menkiausios galimybės turėti tokių didelių rinkų jam realizuoti. Nepamirškime, kad perdirbėjai dirba į sandėlius, gali bet kada iš jų parduoti savo produktą, kai tik jiems atrodo, kad kaina yra tinkama – pagaminti produktai gali laukti tinkamos kainos ir daugiau nei dvejus metus.
Pritrūko Žemės ūkio ministerijos lyderystės ir, negana to, buvo pradėti kaltinti patys ūkininkai, kad šie per smulkūs, nesikooperuoja ir t. t. Kur prašymas perdirbėjo, prekybininko atsakomybės?“ – samprotavo ūkininkas.
Ministerijos pasiūlytą schemą, kai parama bus išdalyta pagal pieno supirkimo kainų rėžius, gelbėjant tik smulkiuosius ūkius, A. Vanagas sukritikavo, ją pavadindamas „Skaldyk ir valdyk“ principu.
„Kuo stambaus pieno ūkio nuostolis skiriasi nuo smulkaus ūkio nuostolio? Kad ir kaip vartysi, tai yra nuostolis. Ir pieno krizė juos tikrai pasivys, tik vėliau“, – ūkininkas įsitikinęs, kad paramos schemos turi būti taikomos visiems be išimties, laikantis lygiateisiškumo, o ne skaldymo principų.
Jolantos Vaitiekienės nuotr.