Mažeikių muziejuje ketvirtadienį atidaryta sibiriečių meistrų Marinos, Anatolijaus ir Jurijaus Babyševų kūrinių iš mamuto ilties ir kaulo paroda. Lietuvoje ji – pirmoji. Rusijoje jų darbai eksponuoti ne kartą, o privačiuose Maskvos ir Barselonos antropologijos muziejuose bei Rusijos parodų centre (anksčiau – Visasąjunginė liaudies ūkio pasiekimų paroda) veikia ir nuolatinės sibiriečių menininkų darbų parodos.
PASKATINO GIMINĖS IR DRAUGAI
Muziejaus ekspozicijoje pristatoma arti šimto Babyševų šeimos drožinių: ikonos, skulptūrėlės, jų kompozicijos, amuletai, papuošalai ir kiti kruopščiai atlikti darbai. Tarp atvežtų papuošalų rasite ir mažiausią drožinį – vieno cento monetos dydžio ažūrinius auskarus – jų autorė Marina.
O didžiausias per dvidešimt darbo metų Jurijaus sukurtas dirbinys „Šiaurės šventė“ – liko Jakutijoje. Sutuoktiniai didžiuojasi, kad jų pėdomis jau seka ir vyresnysis sūnus Jurijus, neseniai baigęs meninės grafikos studijas institute.
Sibire gyvenantys menininkai mūsų mieste parodą surengė neatsitiktinai – čia gyvena A. Babyševo sesuo ir draugai.
MEDŽIAGA – TIK IŠ AUKCIONŲ
Svečiai mamuto iltis drožinėti pradėjo Sibire, Tobolsko mieste esančiame meno dirbinių fabrike. Daug metų jam atidavę Babyševai nusprendė kurti patys.
„Norėjosi atitolti nuo vienodo fabrikinio darbo. Kasdien daryti tą patį per tą patį – nuobodu. Žinoma, yra kam tai patinka. Bet jei esi kūrybingas žmogus ir moki kažką daryti gerai, kada nors vis tiek pasirinksi savarankišką kelią, – vieną priežasčių nurodė Anatolijus. Ir netrukus pridūrė: – Kita priežastis – gali dirbti individualiai, rengti parodas. Į jas ateina žmonės, išgirsti jų nuomones. Man patinka toks gyvas procesas.“
Kaip stimulą meistrai įvardija ir galimybę dirbti su unikalia medžiaga, kurios, beje, kasmet randama vis mažiau. O nusipirkti mamuto iltį galima tik aukcionuose.
ILGAS IR SUDĖTINGAS PROCESAS
Svarbu Babyševų šeimynai ir tai, kad jie užsiima retu amatu.
„Tai labiau liaudies kūryba, nei profesionalusis menas. Nors į Mažeikius atvežėme ir keletą kūrinių, kurie pretenduoja į šią kategoriją. Beje, amato subtilybes mamuto ilties drožėjai perduoda iš kartos į kartą. Konkurentų čia nėra, kiekvienas meistras dirba savu stiliumi,“ – sakė Marina.
Moteris taip pat pabrėžė, kad Rusijoje tradiciškai veikia kelios stiprios mamuto ilties drožinėtojų mokyklos: Maskvos, Magadano, Tobolsko, Cholmogorsko. Babyševai priklauso šiaurietiškajai mokyklai.
„Daug laiko skiriame vienam darbui. Jei nori viską teisingai padaryti, pradedi, atidedi kokiai savaitei, vėl darai, vėl atidedi ir tik tada užbaigi. Tik taip matai viską, kas nesklandu, neteisinga. Jei iškart padarai, po mėnesio ar trijų pamatai, kad darbui kažko trūksta, kažkas nepadaryta iki galo,“ – kalba Anatolijus. Jis sako neskaičiuojantis valandų, praleistų prie dirbinių, nes laikas šiuo atveju – nesudaro pagrindinės kūrinio vertės, brangiausia yra iltis.
JEI MAŽEIKIŠKIAMS PATIKS…
Ligi šiol parodos sumanytojai į pasaulį yra paleidę per dešimt tūkstančių darbų. Jie džiaugiasi, kad žmonės juos perka – tai sibiriečiams yra didžiausias įvertinimas ir pripažinimas.
Natūralu, kad drožinius iš mamuto ilties ar kaulo ne kiekvienas gali įsigyti, nes jų kaina yra nuo poros šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Tačiau jei šių meistrų darbus dovanoja Rusijos premjerui, Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchui, užsienio šalių diplomatams, juos tikrai verta bent pamatyti.Kūrėjai tikina: jei mažeikiškiams ji patiks, pristatys Klaipėdos ir Vilniaus gyventojams.
Violeta DUMARKIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mamuto ilties drožėjai M. ir J. Babyševai didžiuojasi, kad jų pėdomis seka sūnus.
Kūriniai iš unikalios medžiagos, kurios randama vis mažiau.
