Lena Lolišvili: „Esu paprasta moteris, labai mylinti Dievą“

Važiuodama susitikti su per Rolando Pakso skandalą plačiai išgarsėjusia žiniuone Lena Lolišvili jaučiausi nesmagiai. Vijau į šoną išankstinę nuostatą, tačiau…
Duris atidarė nedidelė, smulki moteris. Dėmesį iš karto patraukė labai geros Lenos akys, išsklaidžiusios kai kurias abejones. Nebesinorėjo tikėti, kad ta, mus gruziniškais patiekalais vaišinanti moteris yra aferistė.
Kalbantis supratau, kad nesužinosiu atsakymų į savo žemiškus klausimus. Ne todėl, kad L. Lolišvili būtų išsisukinėjusi nuo atsakymų – pokalbis buvo nuoširdus. Tiesiog dažnai skambėjo frazė: „Nežinau, kodėl taip yra“.
KAS JI?
Knygoje „Gyvenimo link: Lenos Lolišvili fenomenas“ rašoma: „Kai mane patikrino Paryžiuje, pasakė, kad aš nepaprasta. Kai ištyrė Amerikoje, pasakė, kad aš iš kitos planetos.
Kai patikrino Maskvoje, pasakė, kad tokio žmogaus Žemėje nėra. Lenkijoje pasakė, kad neįtikėtina, jog mano vanduo penkiais procentais švaresnis už distiliuotą, ir paklausė, kas aš tokia esu. Kai susitikau su vienu kunigu iš Vatikano, jis man pasakė: „Jūs nepaprasta, jums bus sunku gyventi Žemėje“. Ir pasakyk dabar, kas aš?“
„Santarvei“ paprašius apibūdinti save, Lena patikino esanti paprasta moteris. „Aš tikrai nesu ekstrasensė ar būrėja. Esu paprasta moteris, nuo mažų dienų labai mylinti Dievą“.
L. Lolišvili sakė, kad Dievą ji myli labiau nei savo vaikus, artimuosius: „Jis man viskas. Galiu palikti visus, tik kad jis manęs nepaliktų“.
Apskritai visą laiką Lenos kalbėjimas sukosi apie Dievą, kuris jai pasakąs, ką reikia daryti, duodąs reikalingus žodžius, įspėjąs dėl galimų pavojų. Ji tikino neburianti, nespėjanti ateities, nieko nežinanti apie čakras ar auras, laukus, o magija jai absoliučiai nepažįstama, neieškanti garbės ir nekaupianti pinigų, nesistengianti pasirodyti prieš žmones. Vienintelis troškimas – likti švariai prieš Dievą.
Tiesa, nors Lena myli krikščioniškąjį Dievą ir jam nuolat meldžiasi, tačiau pati ilgai negalėjo rasti ramybės. Nerimą kėlė nuolat girdimi nežemiški balsai.
„Man buvo svarbu žinoti, kas su manimi kalbasi. Nuo mažens labai daug meldžiuosi, tačiau bijojau, kad su manimi kalbasi ne Dievas, o piktoji dvasia. Nuolat svarsčiau, kad galbūt yra sutrikusi mano psichika. Todėl ir ieškojau atsakymų pas įvairius mokslininkus. Žinoma, mokslininkai taip pat gali klysti, tačiau aš gerbiu jų žinias. Juk aš neturiu net vidurinio išsilavinimo“, – atvirai kalbėjo Lena.
Tyrimai įvairiuose pasaulio institutuose, gauti diplomai, išgydyti ligoniai abejones mažino, tačiau visiškai jos neišnyko. Baimė ir abejonės dingo po susitikimo su žymiausiu Katalikų bažnyčios egzorcistu (egzorcizmas – piktųjų dvasių išvarymo apeigos), Tarptautinės egzorcistų asociacijos prezidentu, vienuoliu ir kunigu Gabrieliu Amorthu. Viename Romos vienuolynų tėvas Amorthas meldėsi uždėjęs rankas ant Lenos galvos, o po maldos pasakė, kad ši moteris yra apdovanota didžiule Dievo dovana, už kurią turi nuolat dėkoti Dievui, net jei dėl to ir teks daug kentėti.
„Dabar aš nieko nebijau. Apie mane gali šnekėti, ką nori. Esu stipri, gyvenu vien tik meile“, – teigė L. Lolišvili.
Paklausus, kodėl tos apeigos buvo rodomos per televiziją, Lena paaiškino, kad bažnyčios vadovai teigę, jog ji nebuvusi pas tėvą Amorthą ir viską meluojanti. Filmuota medžiaga buvo pateikta kaip įrodymas.

KOKS TAS DIEVAS?
Sunku suvokti, kad žmogus gali girdėti Dievo balsą. Tai iš karto kelia daugybę klausimų. Klausiau, koks tas Lenos Dievas, ką jis kalba? Moteris pasakojo, kad būdama devynerių metų, ji matė Aukščiausiąjį – pagyvenusį vyriškį sidabriniais drabužiais ir basomis kojomis.
„Gal tai buvo ne Dievas, o angelas? Nežinau. Man nereikia matyti – aš jį jaučiu ir girdžiu. Jis man pataria, ką galima ir ko negalima daryti, o aš klausau“, – pasakojo Lena.
Moteris sakė, kad Dievas su ja šnekasi seno žmogaus balsu. Būna, kad tas balsas taip sustiprėja, kad rodosi, jog nuo jo dreba sienos. Balsas Lenai uždraudė gerti alkoholį, liepė išmesti dirbinius iš aukso, nesijaudinti dėl vaikų likimo.
„Šiemet tris kartus buvau susiruošusi važiuoti į Ameriką, tačiau balsas man uždraudė tai daryti. Jis pasakė, kad jeigu važiuosiu, įvyks nelaimė. Aš ir nevažiuoju. Dievas man liepė neklausyti žmonių. Aš ir neklausau jų. Tegul apie mane šneka, ką nori. Man tas pats“, – tikino moteris.
Paklausus, ar nevargina tas nuolatinis girdėjimas, Lena sakė, kad meilė negali varginti. „Aš jį myliu! Kaip gali būti sunku?“ – blykstelėjusi gruzinišku temperamentu atrėmė klausimą ir pareiškė nesuprantanti žmonių, teigiančių, kad myli Dievą, tačiau bijo mirties.
Moteris pripažįsta, kad jai nelengva gyventi tarp žmonių. Nuo vaikystės jai trūko aplinkinių meilės, supratimo, dabar – tyros meilės. Lenai svarbu, kad ją mylėtų tokią, kokia ji yra.
„Jeigu aš tau nieko blogo nepadariau, už ką tu turi manęs nemylėti?“ – klausė ji, pripažįstanti, kad visam gyvenimui liko vaikas, todėl dažnai jaučiasi sutrikusi sumaterialėjusiame suaugusiųjų gyvenime, pagrįstame pykčiu ir pavydu.

NUO STEBUKLADARĖS IKI ŠARLATANĖS – VIENAS ŽINGSNIS
Daug žmonių pykčio, pajuokos L. Lolišvili teko patirti per Prezidento R. Pakso skandalą, kuris tapo ribiniu ženklu: iki tol spaudoje apie ją buvo rašoma kaip apie stebuklingų rankų moterį, išgydžiusią ne vieną ligonį, po to – šarlatanę, būrėją, aferistę, tik pajuokos vertą R. Pakso likimo pranašautoją.
Lena bandžiusi kalbėtis su žurnalistais, norėjusi paaiškinti tikrąją situaciją, tačiau viskas buvo veltui. Susitikimuose kalbėję viena, straipsniuose rašę visai ką kita.
Nuo tada Lena griežtai atsisako kalbėti su spauda. Tiesa, ilgai žurnalistai nenorėję pasiduoti, visur sekioję, fotografuodavę net per kaimynų langus. Dabar nurimę. Kodėl sutiko kalbėtis su „Santarve“? To prašę ją mylintys ir niekada neišdavę mažeikiškiai.
„Seniai buvau įspėta, kad 2003-ieji metai man bus išbandymų metas. Tačiau nežinojau, kas nutiks. Net įsivaizduoti negalėjau, kad lietuviams, taip mane mylėjusiems, staiga aš tapsiu šarlatanė, burtininkė. Tačiau taip turėjo būti“, – sakė L. Lolišvili, pasidžiaugusi, kad vis dėlto daugelis pacientų nuo jos nenusigręžė.
L. Lolišvili teigė niekada nesistengusi būti tarp politinio elito. Apskritai jai visos tos politinės peripetijos, intrigos yra nesuvokiamos. Be to, ji niekada nebuvo ir nėra ateities pranašautoja.
Lena paaiškino, kad pranašystė dėl R. Pakso buvimo meru, premjeru ir prezidentu buvo susijusi su jo liga.
Moteris pasakojo, kad R. Paksas į ją kreipėsi sunkiai sirgdamas. Vilties išgydyti beveik nebuvo, todėl Lena galvojo prie jo net nesiliesti. Tačiau Dievas jai pasakęs, kad R. Paksas išgis ir pasieks aukštus postus.
R. Paksas iš tikrųjų pasveiko ir tapo vienu mylimiausių jos pacientų. Beje, būtent tada pagalbos pradėjo prašyti ir kiti valdžios vyrai: V. Landsbergis, A. Brazauskas, A. Medalinskas ir kiti.
L. Lolišvili įsitikinusi, kad skandalas dėl jos sėdėjimo per inauguraciją prie Prezidento Valdo Adamkaus buvo gerai apgalvotas ir surežisuotas. Bažnyčioje ji atsisėdusi pačiame gale, tačiau priėjusi kažkokia moteris, paklaususi jos pavardės ir liepusi eiti sėsti prie V. Adamkaus.
„Jie žinojo, kas aš tokia. O man jie visi vienodi. Galbūt kai kam atrodė, kad per inauguracijos pokylį aš elgiausi kvailai, ne pagal etiketą. Tiesiog elgiausi, kaip man liepė širdis – ėjau nuo vieno savo paciento prie kito, juos apkabindavau, bučiuodavau. Kitą dieną vieno ministro žmona mane bandė sugėdinti, kad aš elgiausi ne pagal protokolą. Tačiau aš net nežinau, kas tas protokolas! Aš galvojau, kad taip reikia. Kažkada man sakė, kad apie mano galias sužinos visas pasaulis. Va, taip apie mane pasaulis sužinojo“, – pasakojo Lena.

IŠMOKO SKIRTI ŽMONES
Pasaulis apie L. Lolišvili, jos vandenį ir tualetinį popierių sužinojo ne tik per R. Pakso apkaltos procesą.
Daugelyje šalių gyvena jos pacientai, kurie nuolat kviečia atvykti. Praėjusią savaitę Lena grįžo iš Paryžiaus, dabar ruošiasi vykti į Airiją. Daug kur jos prašo pasilikti, siūlo geras gyvenimo sąlygas. Tačiau kol kas Dievas liepiąs Lenai gyventi Lietuvoje, čia gydyti žmones.
Tiesa, dabar tai nėra lengva. Ypač todėl, kad negali melstis bažnyčioje.
„Jeigu žmogus tiki, jam būtina nors kartą per savaitę nueiti į bažnyčią. Aš to daryti negaliu. Sunku apibūdinti, kaip ten į mane žiūri. Bažnyčios valdžia ant manęs puola. Kodėl? Nežinau. Aš ant jų nepykstu, meldžiuosi namuose“, – tvardydama ašaras sakė Lena.
Paklausus, ar ji niekada nesigailėjo likusi gyventi Lietuvoje, L. Lolišvili pasiūlė susitikti su jos pacientais. „Jūs pakalbėtumėte su jais ir suprastumėte, kad neįmanoma gailėtis. Jie myli mane, o man tai – viskas. Kaip aš galiu juos palikti?“ – klausė moteris.
Tiesa, gyvenimas Lietuvoje nepraėjo be pėdsakų. Lena juokiasi, kad į mūsų šalį ji atvažiavo gera kaip angelas – visus žmones mylėjo, visus norėdavo apkabinti, pabučiuoti. Dabar ji jaučiasi pasikeitusi, išmokusi mylėti tik gerus žmones, o nuo blogų paprasčiausiai pasitraukianti.
„Blogiems žmonėms aš nesu teisėja, negaliu ant jų pykti. Dabar sunkus laikas, nes piktoji dvasia yra labai stipri. Juk žmonių blogos mintys – tai velnias. Pamažu meilė dingsta. Aplinkui labai daug pavydo, įtarinėjimo. Blogai, kai giminaičiai nebebendrauja, vienas kitam nebepadeda. Meilė negali dingti iš žmonių širdžių“, – tikino Lena.
Moteris nesmerkia ir ją išdavusiųjų. Ji įsitikinusi, kad ateis laikas, kai galės viską apie juos pasakyti.
„Žinojau, kad jie meluoja. Verkiau dėl to, kad negaliu pasakyti tiesos. Dabar nebeverkiu. Kam man verkti dėl jų blogų poelgių?“ – prisipažino moteris.

SAVO GALIŲ PAAIŠKINTI NEGALI
Nuo praėjusių metų L. Lolišvili nepriima naujų pacientų, bendrauja su tais, kuriuos seniai pažįsta. Moteris pasakojo, kad sunkiu metu daugelis jų būna šalia.
Mums kalbantis pas Leną atėjo viena pacientė ir atnešė dovaną – vilnonį megztinį. L. Lolišvili džiūgavo kaip vaikas, siautėsi nauju rūbu, o kiek vėliau prisipažino, kad jai labai patinka gražiai apsirengti.
„Aš atsisakiau visko. Mano namuose griežtai draudžiama rūkyti, gerti alkoholį. Vyrai neturi teisės miegoti čia. Net sūnūs to negali daryti. Kalbos apie tai, kad aš turiu meilužį, yra mažų mažiausiai juokingos. Mano didžioji meilė yra Dievas, o kitus aš myliu kaip gerus draugus, pacientus“, – kalbėjo Lena.
Ji negalėjo paaiškinti, kodėl jos karštos rankos ir turi gydomųjų galių, kodėl nuo tų rankų keičiasi vandens cheminė sudėtis ir nuo jo gyja žmonės?
„Manęs profesoriai prašė, kad išmokyčiau pakrauti vandenį. Aš jiems sakau: „Žiūrėkite, va, taip ir taip aš darau. Tačiau aš nežinau, kas ten darosi“. Man duota Dievo dovana, ir neįmanoma to išmokyti kitų“, – aiškino žiniuonė.
Beje, pasirodo, lietuviai sugalvojo, kad Lena gali pakrauti tualetinį popierių. Moteris pasakojo, kad iki atvažiavimo į Lietuvą ji gydomąja energija pakraudavo servetėles. Lietuviai pasiūlė pigesnį variantą, tai yra tualetinį popierių.
Klausydama Lenos svarsčiau, kad jai dar ilgai bus nelengva gyventi tarp mūsų – viską išmanančių, viską protingai sutvarkiusių ir apibrėžusių, žinančių savo ir kitų vietas, pripažįstančių hierarchiją, išsilavinimą, socialinį lygį, protokolą… Sunku, nes mes dažnai nenorime pripažinti to, kas protu nepaaiškinama. Ir visai nesvarbu, kad pasveiko labai daug žmonių…
„Bet vis tiek laimės geras. Niekada gerumas nepasibaigs blogiu. Geram žmogui net jei ir nepasiseks, vis tiek jam bus gerai. Kas myli Dievą, tas žino – jo širdyje bus ramybė. Toks gyvenimas“, – įsitikinusi L. Lolišvili.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.