Pirmoji NATO generalinį sekretorių Andersą Fogą Rasmuseną sutiko Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotrauka iš prezidentas.lt
Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen).
Pagrindinis vizito tikslas – dėmesys karinio saugumo stiprinimui.
Technologijos leis aprėpti visas NATO nares
Pirmiausia svečią priėmė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos vadovas aptarė pasirengimą NATO aukščiausio lygio susitikimui Čikagoje, priešraketinės gynybos, oro policijos misijos Baltijos šalyse pratęsimo, energetinio saugumo ir kitus aktualius klausimus.
Po susitikimo su Prezidente Vilniuje viešintis NATO vadovas nepatvirtino, ar Lietuvoje galėtų būti įrengta NATO priešraketinės gynybos sistema, tačiau užtikrino, kad gynybos Aljansas turi reikiamas technologijas ir sugebės apsaugoti kiekvieną savo narę bet kuriuo atveju.
„Ši priešraketinės gynybos sistema apims visus gyventojus NATO šalyse, taip pat įskaitant Lietuvos gyventojus. Ši NATO priešraketinės gynybos sistema remsis JAV parama, nes jų įrengimais bus grindžiama mūsų priešraketinė sistema, o šalys narės prisidės kuriant šią sistemą. Kai kurios šalys jau pranešė, kad jos gali priimti priešraketinės gynybos bazes, ir tikiuosi, kad bus ir kitų pranešimų iki Čikagos viršūnių susitikimo, bus paskelbta, kad ir kitos Europos šalys gali prisidėti prie šios sistemos kūrimo“, – cituojamas NATO generalinis sekretorius.
Jo teigimu, baimintis, jog priešraketinės gynybos sistemą įrengus ne kaimyninėse valstybėse, sumažėtų šalies saugumas, nereikėtų – modernios gynybos technologijos leistų aprėpti visas NATO nares.
Sieks, kad būtų pratęsta oro policijos misija
NATO vadovui pritarė ir Prezidentė D. Grybauskaitė, kurios nuomone, stacionarių karinių įrengimų poreikis saugumui užtikrinti nebėra toks svarbus, koks buvo anksčiau.
„Išmani gynyba ir išmani organizacija reiškia, kad pačios NATO kokybė ir ginkluotė gerokai pasistūmėjo nuo tradicinio supratimo, kad tam reikia kažkokių stacionarių bazių. Todėl tokie klausimai net nėra aptariami. Tikslas, kokio siekia Baltijos šalys, ir kas yra labai svarbu visai NATO – kad visos šalys narės būtų apgintos būtent NATO priešraketinės gynybos skydu, ir tai yra svarbiausia, ko siekiame,“ – teigė šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, intensyvėjant militarizacijai Baltijos šalių kaimynystėje, NATO matomumo ir buvimo Baltijos šalyse užtikrinimas per oro policijos misiją ir pratybas tampa dar svarbesnis aljanso paramos ženklas. Ilgalaikė oro policijos misija atliktų reikšmingą vaidmenį, stiprinant saugumą regione.
Bus siekiama politinio sprendimo, kad oro policijos misija Baltijos šalyse būtų pratęsta.
Projektas inicijuotas prieš 10 metų
2001 m. tuomečio JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) inicijuotam priešraketinio skydo projektui aktyviai prieštarauja Rusija, kuri baiminasi, kad ši sistema bus nukreipta prieš ją. JAV vyriausybė vėliau atsisakė savo pirminių planų, tačiau nori ir toliau su NATO kurti priešraketinį skydą.
NATO duomenimis, skydas pirmiausiai padėtų apsisaugoti nuo raketų iš Irano. Rusija tuo tarpu teigia, kad taip bus sutrikdyta karinė pusiausvyra. Maskva ir toliau reikalauja raštiškų garantijų, kad priešraketinė sistema nesukliudys rusų gebėjimui smogti atsakomąjį smūgį branduolinės atakos atveju.
Susitiko ir su kitais šalies vadovais
Vizito metu NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmusenas susitiko su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.
A. F. Rasmusenas Baltijos šalyse turėjo lankytis praėjusių metų lapkritį, tačiau vizitas buvo atidėtas dėl netikėtų NATO vadovo sveikatos problemų.
Pastarąjį kartą NATO vadovas Lietuvoje lankėsi 2009 metų spalį.
