Lietuvoje siūloma įteisinti eutanaziją

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Lietuvoje siūloma įteisinti eutanaziją. Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo nustatyti bendruosius eutanazijos atlikimo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoti pacientų, kurie išreiškė valią dėl eutanazijos atlikimo, teises ir pareigas, taip pat reglamentuoti eutanazijos paslaugų teikimo licencijavimą.

Pacientas turi teisę pasirinkti

Įstatymo projektas reglamentuoja asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir (ar) dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, kurio būklė pripažinta terminaline, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu; asmens teisę iš anksto nurodyti atlikti jam eutanaziją, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos pats negalėtų išreikšti savo valios.
Pagal projektą, prašymas atlikti eutanaziją gali būti užpildomas tik paties paciento, kurio būklė gydytojų konsiliumo sprendimu yra pripažinta terminaline ir kuriam ne vėliau nei prieš tris dienas iki prašymo užpildymo išduota psichiatro pažyma, kad pacientas yra sąmoningos būsenos.
Jei pacientas, išreiškiantis savo valią dėl eutanazijos atlikimo, dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali prašymo užpildyti ir pasirašyti pats, pagal teikiamą įstatymo projektą, jo pavedimu dokumentą užpildyti ir pasirašyti gali jo paskirtas pilnametis veiksnus asmuo, kuris neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi.

Vadovaujasi kitų valstybių patirtimi

Projekto autorė sako, kad Eutanazijos įstatymo priėmimas užpildytų teisinio reguliavimo trūkumą, kai nepagydomai sergančiam ir didelių fizinių ir (ar) dvasinių kančių kamuojamam ligoniui nėra galimybės atlikti eutanaziją, siekiant nutraukti jo kančias.
„Tokia situacija, kai sunkaus fizinio ir (ar) dvasinio skausmo kamuojamam pacientui nėra suteikiama galimybė ramiai ir oriai nutraukti gyvenimą, yra keistina. Tai patvirtina ir užsienio valstybių patirtis“, – sako M. A. Pavilionienė.
Šiuo metu Lietuvoje eutanazija yra uždrausta. Formaliai į eutanaziją labai panašūs veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas nusižudyti. Baudžiamojo kodekso 134 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas suteikia galimybę pacientams atsisakyti tam tikrų procedūrų ar gydymo. „Toks pasirinkimas paciento padėties ne tik nepalengvina, o atvirkščiai – gali lemti ir jo būklės pablogėjimą, fizinių ir (ar) dvasinių kančių progresavimą. Kitaip tariant, galiojantis reguliavimas suteikia pacientui teisę atsisakius tam tikrų procedūrų mirti greičiau, bet kenčiant, o orios, humaniškos mirties pacientas pasirinkti neturi galimybės“, – sako Seimo narė M. A. Pavilionienė.