Marius Laurinavičius. Eltos nuotrauka
Pastaruoju metu pasireiškęs Rusijos ir Ukrainos diplomatinis aktyvumas rodo, kad susitarimo dėl paliaubų tikimybė yra pakankamai nemaža, tačiau į ką jos išvirs, kol kas sunku prognozuoti, nes ne visus teroristus Ukrainoje kontroliuoja Vladimiras Putinas, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.
Suaktyvėjo diplomatai
„Visoje situacijoje Ukrainoje sakyti ką nors vos tik paskelbus kažkokią žinią ir ja tikėti yra neįmanoma, nes yra daugybė pavyzdžių, kai tas nepasitvirtino. Bet tikimybė, kad net ir Rusija būtų linkusi paliaubas sudaryti ir pradėti taikos derybas, yra pakankamai nemaža“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitikas tai teigia vertindamas pastaruoju metu išryškėjusį tiek Ukrainos, tiek Rusijos diplomatinį aktyvumą.
„Nepaisant to, kad pastarosiomis dienomis buvo pradėtas didysis vadinamųjų separatistų, o tiksliau – teroristų, Rusijos remiamas puolimas, kuris labai smarkiai atmušė Ukrainos pajėgas jau iš jų užimtų teritorijų, diplomatinis aktyvumas nenutrūko, tai rodo, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti taikaus sprendimo. Tik tiek, kad taikus sprendimas Maskvos požiūriu turi būti jos parašytas“, – teigė M. Laurinavičius.
Donbaso „kabliukas“
Eksperto vertinimu, Ukraina buvo puolama todėl, kad ukrainiečiai ir Vakarai būtų priversti sutikti su taika jau primestomis Rusijos sąlygomis.
Pasak jo, V. Putino arba Rusijos planas buvo paskelbtas dar kovą per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio susitikimą, ir vėliau jis buvo praktiškai atkartojamas įvairiais formatais.
„Buvo iš pradžių reikalaujama autonomijos visai Rytų Ukrainai, dabar (Rusija. – ELTA) lyg ir sutiktų su Donbaso autonomija, pradžioje buvo kalbama apie Ukrainos federalizavimą, sunku pasakyti, ar dabar (šis reikalavimas pakis. – ELTA) tik į Donbaso autonomiją, rusų kalbos, kaip antros valstybinės kalbos, ir šalies neutralumo įtvirtinimo Konstitucijoje“, – pagrindinius punktus vardijo M. Laurinavičius.
Apibendrindamas analitikas konstatavo, kad V. Putino planas yra „išlaikyti įtaką Ukrainoje „pakabinus“ visą Ukrainą ant Donbaso kabliuko“.
„Donbasas formaliai būtų Ukrainos sudėtyje, bet realiai liktų kontroliuojamas Rusijos. Ten numatomas net atskiras ekonominis bendradarbiavimas su Muitų sąjunga“, – sakė M. Laurinavičius.
Pragmatikai linkę skaičiuoti
Analitikas ne kartą pažymėjo, kad „V. Putinas tikrai ne visus teroristus kontroliuoja“ ir „Rusijoje yra pakankamai jėgų, kurioms ir toks planas nepatinka“.
„Jie nori suburti Novorosiją mažų mažiausiai Donbase, o toliau ir kitose 10 sričių, kurios buvo minimos pradiniame plane. Teroristus, kurie yra vietiniai arba samdiniai, labiausiai kontroliuoja nacionalistinės jėgos. Putinas jas gali valdyti tiek, kiek jis valdo Rusiją balansuodamas tarp įvairių jėgų. Tai yra kiekvienu konkrečiu momentu susidarius konkrečioms aplinkybėms ten gali laimėti ir vieni, ir kiti“, – sakė M. Laurinavičius.
Tarp tų nacionalistinių jėgų, kaip aiškino analitikas, irgi yra ir „visiški ideologiniai kietakakčiai ir pragmatikai, kaip pragmatikas iš esmės yra pats V. Putinas“. O pragmatikai yra linkę skaičiuoti, kiek jiems kainuos tiek sankcijos, tiek sričių išlaikymas.
Žaidimas pasaulinėje arenoje
Vertindamas iš Ukrainos perspektyvos, M. Laurinavičius nemano, kad paliaubos reikštų šalies pasidavimą.
„Ginklų kol kas niekas nesudėjo. Jeigu mes kalbame apie paliaubas, jos šiuo metu Ukrainai yra ypač reikalingos ir naudingos grynai strategine karine prasme, nes jiems reikia persigrupuoti. Tą net viešai sako jų karo vadai, kad pasiruoštų kitam etapui gynybai nuo Rusijos“, – sakė M. Laurinavičius.
Analitikas taip pat nemano, kad yra sutapimas tai, jog naujienos apie galimas paliaubas pasklido būtent tada, kai JAV prezidentas Barakas Obama lankosi Baltijos šalyje, Estijoje, prieš pat prasidedant NATO viršūnių susitikimui.
„Manau, kad tai nėra visiškas sutapimas, manau, kad tai yra didysis žaidimas pasaulinėje arenoje“, – apibendrino M. Laurinavičius.
