„Nesame profesionalios dailininkės. Nelabai rastume kuo pasigirti. Tapyba vyksta trumpomis valandėlėmis tarp daugelio būties ir buities dalykų, bet tai tarsi meditacija, lyg pokalbis su savimi“, – teigė Birutė Steponavičienė, mažeikiškes subūrusi parodai. Autorės nuotr.
Trys mažeikiškės Naujosios Akmenės kultūros centro parodų salėje surengė tapybos parodą mįslingu pavadinimu „Kelionė į Paryžių ir atgal…“.
Birutė Steponavičienė, Jolanta Pakamanienė ir Sandra Grigaliūnienė šiai simbolinei kelionei atrinko beveik keturias dešimtis savo darbų.
„Kai pakviečiau Sandrą ir Jolantą kartu surengti parodą, juokais pažadėjau, kad tai bus kelionė iki Paryžiaus, kuris gyvena kiekvienoje moteryje. Naujoji Akmenė – bus mūsų ir jūsų Paryžius“, – pristatydama mažeikiškių parodą rašė B. Steponavičienė.
Pakvietė – ir atsiliepė
Parodos iniciatorė B. Steponavičienė, „Ventos“ progimnazijoje dirbanti bibliotekininke, „Santarvei“ sakė, kad parodą rengti paskatino maloni patirtis ir akmeniškių kvietimas.
Prieš metus su Mažeikių nepriklausomų fotografų klubu N. Akmenės kultūros centre buvo surengta fotografijų paroda.
„Labai patiko aplinka, priėmimas, dėmesys parodos autoriams, todėl, kai šio centro etninės kultūros specialistė Marija Urbonienė pakvietė surengti tapybos darbų parodą, net nesuabejojau, tik iškart pasakiau, kad parodą rengsiu su draugais“, – pasakojo B. Steponavičienė.
Į draugę pakvietusi pedagogę S. Grigaliūnienę ir šeimos verslu užsiimančią J. Pakamanienę, mažeikiškė savo pažadą įgyvendino.
Moteriška paroda
Parodų salėje eksponuojama beveik 40 darbų, atliktų įvairia technika: B. Steponavičienė pristatė paveikslus, nutapytus aliejumi, S. Grigaliūnienė – akrilu ant drobės, J. Pakamanienė – tapybos ant šilko, pastelės ir akrilo darbų. Tematika, kaip teigia parodos dalyvės, moteriška, tačiau gana įvairi.
B. Steponavičienė linkusi pasikliauti impulsu ir sužadinti vertintojo vaizduotę: „Mano darbai yra abstrakcijos – apie nieką. Gal gėlytė, gal medis, o kartais ir to negali įžvelgti“.
S. Grigaliūnienė, visus eksponuojamus darbus nutapiusi būtent šiai parodai, pasirinko juos vienijančią temą: moteris ir gėlės. „Pastarieji kūriniai tarsi ciklas, kuriame – ir dalis vidinės kelionės“, – kalbėjo darbų autorė.
J. Pakamanienė tapybos objektu dažniausiai renkasi gamtos detales, mėgsta abstrakcijas, „fantasy“ temas. „Man patinka piešti stilizuotus žmones, per juos labiausiai galiu perduoti savo jausmą, mintį. O jei tik noriu prisiliesti prie dažų, piešiu gėles“, – akcentavo mažeikiškė.
Neįgyvendinta svajonė?
Pažymėtina, kad tarp trijų parodos autorių tik viena – S. Grigaliūnienė – yra mokiusis vaizduojamojo meno, jos išsilavinimas įgytas Šiaulių universiteto menų fakultete. „Tad natūraliai šalia darbo, buities ir būna kažkokie „meniniai inkliuzai“, – šypsojosi dvejų metų sūnų šiuo metu auginanti pedagogė.
Sandra Grigaliūnienė, Jolanta Pakamanienė ir Birutė Steponavičienė neatmetė minties kitą parodą surengti Mažeikiuose, tik pridūrė: ir vėl norėtųsi būti kartu. Autorės nuotr.
B. Steponavičienė, tapyti pradėjusi šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, sako esanti „tapybos savamokslė“: „Piešti visada norėjau, kaip norėjau kurti ir daugelį kitų gražių dalykų. Tačiau vien noro neužtenka, daug kam neturėjau kantrybės ar neužteko gabumų… Dirbu tūkstantinėje mokykloje, kurioje kabo mano darbai ir kurioje yra daug gerų žmonių, ir jie negaili gero žodžio. Tad lyg ir esu save realizavusi…“
Zooinžinierės specialybę pasirinkusi J. Pakamanienė prisipažino, kad piešti ir tapyti buvo jos pomėgis, tačiau vaizduojamojo meno studijų atsisakė: „Pabūgau dailės, jaučiausi per silpna, be to, gąsdino tuometinis meno žmogaus įvaizdis…“ Prieš devynerius metus Palangoje, Daivos Stonkuvienės studijoje, ji pradėjo mokytis šilko technikos.
Jaučia vidinę laisvę
Parodą surengusių mažeikiškių pozicija vieninga: dailė – jų laisvalaikio užsiėmimas, galimybė tokiu būdu išmąstyti kažką svarbaus, išsikalbėti, išsipasakoti, o gal – ir užsimiršti. Be didelių menininko pretenzijų.
„Apie šią parodą vienas žmogus pasakė ir man įstrigo jo frazė: „Gyvenimo vėtytos ir mėtytos, bet pakėlė galvą ir eina kaip karalienės“. Oi, kaip patiko šis įvertinimas, lyg Oskarą gavus!
Todėl paroda ir yra kodiniu pavadinimu „Iki Paryžiaus ir atgal“. Tai ne tik spalvos, temos, tai vidinė laisvė kurti taip, kaip tau patinka, nepataikaujant, neprisitaikant“, – tvirtino šio moteriško sambūrio iniciatorė B. Steponavičienė.
Ir vis tik moterims patinka, kad parodos lankytojai ne tik apžiūri paveikslus, bet ir paklausia, kaip galėtų vieną ar kitą darbą įsigyti, parsinešti į savuosius namus (tokias žinias mažeikiškėms perduoda centro darbuotojai). Taigi, pildosi Sandros įžvalga, išsakyta tuomet, kai kalbėjomės apie individualius kūrėjo kodus:
„Kodai… Jų, be abejo, yra, tik visi juos skirtingai ,,nulaužia“. Kažkuo mes panašūs, bet kartu ir unikalūs. Kiekvienas, žiūrėdamas į darbą, atras dalykų, kas ankščiau buvo jo išgyventa, patirta, pamatyta. Turbūt didžiausias džiaugsmas, grįžtamasis ryšys tau pačiam ir yra tai, kad tavo darbas kažkiek palietė kitą žmogų…“
Kam šito reikia?
Kiekvienos paprašiau užbaigti sakinį „Šis mano užsiėmimas – tai…“ Štai visų trijų mintys.
S. Grigaliūnienė: „Tai noras dalytis savo mintimis su kitais, tai saviraiška, tai dalis manęs, manosios tapatybės (juk jei iš mozaikos išimsi vieną dalelę, ji jau nebebus vientisa)“.
J. Pakamanienė: „Šlakelis penkių žvaigždučių konjako… O jei rimtai, tai įtraukiantis, atpalaiduojantis, užburiantis pomėgis“.
B. Steponavičienė: „Jei atvirai, šis mano užsiėmimas – tai išsigelbėjimas nuo viso neigiamo, kas supa. Pasaulis toks kreivas, kad kartais atrodo: jis užgrius ir tave sutraiškys… Kad ir kaip banaliai skambėtų, kūrybos akimirką viskas pasimiršta. Galiu būti savimi. Gal kaip vaikas susikuriu kito laiko dėmens iliuziją, gal taip susikuriu savo vėliavą su užrašu „Ei, neužmirškit, ir aš esu“. Nežinau. Tik dėkinga tiems, kurie bent jau į akis nesišaipo ir nekritikuoja. O būna būna…“
Ir dar mažeikiškės dėkingos kaimyninio miesto kultūros centro darbuotojams – už jų geranoriškumą, paprastą žmogišką dėmesį. Ir, žinoma, už kvietimą parodai.
Labai lauksim parodos Mažeikiuose,Šaunuolės.